Po atostogų, ilgesnių savaitgalių ar šventinių dienų dažnas iš mūsų virsta „pelėda“. Būna, kenčiame tokio zombiško egzistavimo savaitę dvi ir vis tiek niekaip negalime grįžti į vėžes, prisiversti eiti miegoti anksčiau, kad iš ryto pagaliau atsikeltume jausdamiesi žmonėmis. Pažįstama situacija? Greičiausiai taip.
Jei dėl to kas sykį kremtatės arba manote esą „pelėdos“ iš prigimties, jums gera žinia: korėjiečiai mokslininkai nustatė, kad „pelėdos“ dažnai atrodo geriau ir jauniau už „vyturius“. Kodėl? Racionalaus paaiškinimo, kaip ir tvirtų įrodymų, tam kol kas nėra. Tačiau specialistai atrado įdomių dalykų apie tai, kokios ligos ir kiti sveikatos sutrikimai būdingi skirtingo chronotipo žmonėms.
Laikas jaunėti ir auginti raumenis
Priklausomai nuo miego režimo, žmogaus organizme vyksta labai įdomūs dalykai.
Pavyzdžiui, žinoma, kad nuo pusiaunakčio iki beveik 5 valandos ryto stebimas melatonino – hormono, reguliuojančio endokrininės sistemos darbą, imunitetą, medžiagų apykaitą ir kitus itin svarbius procesus, – išsiskyrimo pikas. Melatoninas dažnai pavadinamas miego hormonu, nes reguliuoja jo procesus, tačiau kartais vartojamas ir terminas „jaunystės hormonas“. Mat kai kurie tyrimai parodė, jog papildomas melatonino vartojimas stabdo senėjimą ir atjaunina organizmą (nors kol kas tai oficialiai patvirtinta tik su gyvūnais).
Be to, naktį miegant organizme gaminasi augimo hormonas: jo daugiausia būna nuo 23 iki 2 valandos. Šis hormonas padeda ląstelėms dalytis, vyksta audinių regeneracija, o svarbiausia – auga raumeninis audinys.
Nuo diabeto iki osteoporozės
Kas nutinka, jeigu tomis valandomis žmogus nemiega? Dažniausiai (pasitaiko ir išimčių – apie jas vėliau) organizmui ima stigti svarbių hormonų, sutrinka įvairių sistemų darbas. Galiausiai, kaip parodė įvairūs tyrimai, žmonės, nemiegantys minėtomis valandomis, turi didesnį polinkį turėti tokių sveikatos problemų, kaip:
Knarkimo problemos nekankina kosmonautų. Nesvarumo būsenoje išnyksta ne tik ši, bet ir kitos su miegu susijusios problemos.
Kitas faktas
Komentarai (1)