Vargu ar vaikų neturinčią šeimą galima pavadinti išties laiminga... Nors jų susilaukti svajoja daugelis, toli gražu ne visos poros gali tikėtis šeimos pagausėjimo. Jeigu per vienerius aktyvaus lytinio gyvenimo metus moteris nepastoja (ir nenaudoja jokių kontraceptinių priemonių), diagnozė nedžiuginanti – nevaisingumas. Anot statistikos, su šia problema susiduria kas penkta susituokusi pora.
Pastebėtina, kad taip nutikti gali ir visiškai sveikiems vyrams ir moterims. Pavyzdžiui, moteris iš tiesų gali susilaukti vaiko, tačiau ne nuo savo sutuoktinio, kaip ir vyras – nuo kitos moters. Kartais (maždaug 3 % nevaisingumo atvejų) tai būna susiję su tuo, kad moters organizme ima gamintis ypatingi baltymai (antikūnai), „neutralizuojantys“ spermatozoidus. Tai vadinama imunologiniu nesuderinamumu.
Tačiau net ir sveika ir suderinama pora ne visada gali susilaukti vaiko. Būna, kad nevaisingumo priežasčių negali nustatyti net ir labiausiai patyrę specialistai. Tokių „nepaaiškinamo“, „idiopatinio“ nevaisingumo atvejų nei daug, nei mažai – maždaug 4–6 %.
Nevaisingumas – subrendusio organizmo nepajėgumas susilaukti palikuonio – gali atsirasti bet kuriuo gyvenimo periodu/ Kartais taip nutinka po vieno ar net dešimties ankstesnių nėštumų, o kitos poros galimybės sūpuoti mažylį iš viso niekada ir neturėjo.
Gali būti, kad nevaisingumas yra santykinis – tai reiškia, kokiu nors būdu pašalinus jo priežastį į pasaulį labai greitai ateina naujas, unikalus ir nepakartojamas žmogutis. Tačiau tais atvejais, kai natūraliai pastoti nepavyksta, nevaisingumas yra absoliutus. Jo priežastimi gali būti tai, kad paauglystėje persirgote kiaulyte – ši infekcinė liga labai dažnai sukliudo normaliai lytinių ląstelių (spermatozoidų) gamybai.
Priežasčių, kliudančių susilaukti vaiko, yra daugybė, o juk neretai nutinka ir taip, kad pora turi iš karto kelias, todėl parinkti tinkamą gydymą būna sunku.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, yra 16 vyrų nevaisingumo priežasčių. Dažniausiai ši problema pasireiškia sutrikus lytinių ląstelių gamybai arba esant kokioms nors spermos išskyrimo patologijoms.
Tiriant vyrų nevaisingumą ypatingas dėmesys skiriamas spermos analizei (spermogramai). Vertinamas jos kiekis, kai kurie fizinių ir cheminių savybių duomenys, spermatozoidų skaičius, jų aktyvumas ir pan.
Dažniausios vyrų nevaisingumo priežastys:
1. Aspermija – nėra ejakuliato;
2. Azoospermija – ejakuliate nėra spermatozoidų;
3. Oligozoospermija – sumažėjęs lytinių ląstelių skaičius spermoje;
4. Astenozoospermija – sumažėjęs judrių spermatozoidų kiekis.
Dažniausiai šios priežastys yra susijusios su vyriškųjų lytinių organų uždegimais – itin svarbus vaidmuo atitenka infekcinėms ligoms. Tačiau nevaisingumas kartais gali būti ir vystymosi sutrikimo pasekmė.
Neretai berniukams būdinga patologija, vadinama kriptorchizmu – vėliau ji gali tapti viena iš nevaisingumo priežasčių. Esmė ta, kad normaliam vyriškų lytinių ląstelių susidarymui būtina žemesnė nei viso žmogaus organizmo temperatūra. Gamta viskuo pasirūpino iš anksto, tačiau kartais nutinka taip, kad ji „suklysta“ – viena arba net abi sėklidės nenusileidžia, todėl sutrinka spermogenezė. Visa laimė, kad šią problemą mūsų dienomis galima išspręsti atlikus specialią operaciją.
Visas vyrų nevaisingumą sukeliančias ligas galima suskirstyti į 5 pagrindines grupes (tiesa, šis suskirstymas yra labai sąlyginis):
- Prostatitas, uretritas ir kitos vyriškųjų lytinių organų ligos.
- Kanalų nepraeinanumus, dėl kurio sperma tiesiog negali patekti į moters lytinius takus. Dažniausiai dėl to būna kalti sėklidžių sumušimai ir įvairios traumos, įgimtos vystymosi ydos ir tie patys uždegimai. Išoriškai gali niekas nepasikeisti, vyro lytinis aktyvumas dėl to nesumažėja – tik specialūs ejakuliato tyrimai padeda išsiaiškinti, kad spermatozoidų jame per mažai arba nėra visai.
- Vyro sėklidžių venų išsiplėtimas (varikocetė) baigiasi tuo, kad sutrinka kraujo apytaka, jis užsistovi, o tai susidaryti naujoms lytinėms ląstelėms visiškai nepadeda. Rezultatas – nevaisingumas.
- Sutrikusi humoralinė reguliacija – galima kalbėti tiek apie galvos smegenų reguliuojamą specifinių cheminių junginių sintetinimą ir išskyrimą, kas turi įtaką ir sėklidžių veiklai, tiek ir apie pačias sėklides, kurios ima gaminti per mažai testosterono.
- Seksualiniai sutrikimai. Niekam ne paslaptis, kad pirmąją vietą šioje nevaisingumą sukeliančių ligų/priežasčių grupėje užima impotencija – vyro normalios lytinės funkcijos sutrikimas, lytinis nepajėgumas.
Žinoma, tai nėra vienintelė nevaisingumo priežastis. Galima paminėti, pavyzdžiui, ir retrogradinę ejakuliaciją – būseną, kai vyras patiria orgazmą, bet neejakuliuoja sėklos per šlaplę. Užuot buvusi išstumta per varpą, ji grižta atgal ir subėga į šlapimo pūslę. Vyras iš esmės yra nevaisingas. Dažniausia priežastis – prostatos liaukos operacijos metu pažeistas nervas ar šlapimo pūslės kaklelis, o tai trukdo šlapimo pūslės sfinkteriui susitraukti, kad sėkla išsilietų; diabetas ar per gausus alkoholio vartojimas irgi gali turėti tokį poveikį. Jei turite šią problemą, reikėtų pasitarti su savo gydytoju.
Spermos gamybą ir lytinių ląstelių brendimą gali neigiamai veikti kai kurie nepalankūs veiksniai, veikiantys tiek iš vidaus, tiek iš išorės. Jos kokybę ženkliai pablogina tas pats anksčiau minėtas alkoholis, be abejo, ir nikotinas, narkotinės medžiagos, kenksmingos darbo sąlygos, ūmios ir lėtinės atskirų organų bei jų sistemų ligos. Tikimybę susilaukti vaiko mažina net... psichologinis stresas, per didelis emocinis ir fizinis krūvis.
Jeigu manote, kad atėjo laikas susilaukti mažylio, ir tam ruošiatės, arba ketinate atlikti spermos kokybės tyrimus, reikėtų kaip įmanoma labiau sumažinti minėtųjų faktorių neigiamą poveikį. Spermatozoidai visiškai atsinaujina kas tris mėnesius, todėl kuo ilgiau pavyks gyventi sveikai, tuo didesnė tikimybė susilaukti mažylio.
2012-04-23 09:26
Aš vyrui parnešiau bukletuką...