Daugelis iš mūsų bent retkarčiais paragauja liepžiedžių, aviečių arba serbentų lapų arbatų. Vieni jomis tik gydosi, kiti jas vartoja nuolat, teigdami, kad paprastos žolelės negali pakenkti. Kas teisus? Ar yra tokių arbatų, kurios būtų naudingos visada?
 
Vaistinė augalų žaliava (augalų lapai, šaknys, žiedai, sėklos) renkama nuo pavasario iki rudens, iš jos ruošiami aromatingi ir skanūs gėrimai, sušildantys žvarbų rudenį ir žiemą, aprūpinantys mus vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis ištisus metus. Nemaža dalis augalų stiprina imunitetą ir padeda sergant lėtinėmis ligomis. Galima nusipirkti paruoštų mišinių arba maišyti augalus patiems – tokios arbatos kelia nostalgiją ir yra autentiško skonio. Svarbu ir tai, kad jose, kitaip nei parduodamose didžiuosiuose prekybos centruose, nėra konservantų, cheminių priedų ir dirbtinių kvapiklių. Tačiau tikriausiai daugeliui kyla klausimas: kokias žolelių arbatas gerti negaluojant ir kokių vis dėlto reikėtų vengti?
 
Aviečių lapų arbata. Ji ruošiama iš džiovintų arba fermentuotų aviečių lapelių. Juose esančios organinės medžiagos mažina karščiavimą, pasižymi baktericidiniu poveikiu. Tai viena iš populiariausių liaudies medicinos priemonių, padedanti kovoti su peršalimo ligomis ir gerklės skausmu. Taip pat aviečių arbata gali būti naudojama gastrito, enterito, vidurių užkietėjimo ir viduriavimo gydymui. Ji padeda iš organizmo pašalinti toksinus, stiprina reprodukcinę sistemą, palengvina PMS ir malšina menstruacijų skausmus. Tačiau aviečių lapų nuovirų ir antpilų nerekomenduojama vartoti nėščiosioms, nes gali sukelti persileidimą ir priešlaikinį gimdymą. Be to, aviečių arbatos nerekomenduojama gerti vasarą prieš maudynes šaltame vandenyje arba žiemą prieš išeinant į lauką, nes aviečių ekstraktas mažina kūno temperatūrą. Organizmas tampa mažiau atsparus įvairioms infekcijoms.
 
Spanguolių arbata. Šis gėrimas padeda palaikyti gerą kūno formą, stiprina imunitetą ir gerina virškinimo procesus. Švieži, džiovinti arba fermentuoti spanguolių lapai pasižymi baktericidiniu poveikiu, skatina prakaitavimą, varo šlapimą, slopina uždegimus, mažina karščiavimą, sutraukia kraujagysles. Dažnai pasitelkiama kaip pagalbinė priemonė gydant gastritą, prostatitą, inkstų ligas, plaučių uždegimą, bronchitą, reumatą ar stomatitą. Šią arbatą taip pat naudinga gerti, pajutus nerimą.
 
Tačiau spanguolės turi ir kontraindikacijų. Vartoti uogas sergant šlapimo takų akmenlige galima tik prižiūrint gydytojui, nes per didelės spanguolių dozės gali padidinti šlapimo rūgštingumą. Spanguoles vartoti draudžiama sergant skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opa, taip pat gastritu.
 

Juodųjų serbentų lapų arbata. Šis karštas gėrimas puikiai malšina troškulį ir stiprina imuninę sistemą, kraujagyslių sieneles, regėjimą, mažina Alzheimerio ir diabeto riziką, nuovargį, padeda atgauti jėgas po operacijos. Arbata gali apsaugoti nuo peršalimo ligų ir net jas išgydyti, reguliuoja kraujo spaudimą, ramina. Gerina smegenų veiklą, teigiamai veikia inkstus ir kepenis, padeda greičiau pasveikti nuo kvėpavimo takų ligų. Tačiau reikia atsiminti, kad juodųjų serbentų lapų arbata kenkia dantų emaliui, todėl ją geriau maišyti su juodąja arba žaliąja arbata. Juodųjų serbentų lapuose gausu veikliųjų organinių junginių, todėl tokia arbata nereikėtų piktnaudžiauti. Tada žolelių arbata gali labiau pakenkti, negu padėti.
 
Šaltalankių lapų arbata. Gėrimas aprūpina organizmą vitaminais, gerina metabolizmą, mažina kraujospūdį, aterosklerozės, diabeto ir koronarinės širdies ligų riziką. Tai puikus gėrimas nuo nemigos, peršalimo, dirglumo ir nervingumo. Arbata padeda atgauti jėgas po apsinuodijimo maistu. Ypač šaltuoju metu rekomenduojama profilaktiškai gerti šaltalankių arbatą su medumi. Tačiau kai kurių žmonių organizmas šaltalankių gali netoleruoti.
 
Žemuogių lapų arbata. Šviežių žemuogių lapelių gėrimas suteikia energijos ir tonizuoja. Ją padeda nuo širdies ritmo sutrikimų, ramina nervų sistemą, mažina kraujo spaudimą, šalina druskų perteklių iš organizmo. Malšina spazmus, skatina prakaitavimą, varo šlapimą. Be to, gydo nemigą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas, mažina cukraus kiekį kraujyje ir palengvina bronchinę astmą. Tačiau kai kuriems žmonėms ši arbata gali netikti ir priklauso nuo individualaus toleravimo.
 
Pipirmėčių arbata. Pasižymi unikaliomis savybėmis: kai reikia ramybės – atpalaiduoja, kai reikia energijos – tonizuoja. Ji sureguliuoja kraujospūdį, malšina galvos skausmą, sumažina širdies ir kraujagyslių ligų riziką, gerina apetitą, malšina žarnyno spazmus, gerina virškinimą, stiprina dantenas. Rekomenduojama vartoti karščiuojant ir susirgus angina. Kita vertus, spėjama, kad ši arbata gali daryti neigiamą įtaką vyrų potencijai. Gausus pipirmėčių vartojimas gali sukelti hipotermiją, todėl organizmas bus imlesnis peršalimo infekcijoms. Kai kuriems žmonėms pipirmėtės gali sukelti alerginę reakciją.
 
Ramunėlių arbata. Padeda nuo nemigos, gerina virškinimą, slopina spazmus, teigiamai veikia odos būklę. Tačiau nerekomenduojama nėščiosioms, taip pat kai kuriems gali sukelti alerginę reakciją. Nerekomenduojama vartoti ramunėlių arbatos su kraują skystinančiais vaistais.
 
Raudonėlių arbata. Šviežių raudonėlių gėrimas gerina virškinimą, suteikia energijos, gerina apetitą ir nuotaiką, stiprina imunitetą. Nuovirai dažnai naudojami nuo nemigos, nervinių sutrikimų, lėtinio atrofinio gastrito ir virškinimo sutrikimų. Ypač naudingi raudonėliai dailiosios lyties atstovėms, nes palengvina PMS, normalizuoja menstruacijų ciklą, malšina skausmą, skatina laktaciją. Tačiau ši arbata nerekomenduojama nėščiosioms ir vyrams, turintiems polinkį į impotenciją, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, hipertenzija, padidėjus skrandžio rūgštingumui. Šios arbatos geriau vengti prieš įtemptą protinę veiklą, nes raudonėliai gali susilpninti dėmesio koncentraciją.