Trumpėjančios dienos ir saulės trūkumas vis labiau primena mums, kad ateina ruduo, o su juo – daugeliui iki skausmo pažįstama vadinamoji „rudeninė depresija“. Kokios šio reiškinio priežastys, kas patenka į rizikos grupę ir kaip sau padėti, jeigu rudeninis slogutis ėmė kamuoti ir jus?
 
Sezoninės depresijos požymiai
 
Depresija paprastai skirstoma į klasikinę ir sezoninę. Pastaroji imta išsamiau tyrinėti tik XX a. pabaigoje ir išskiriama į dar dvi: rudens–žiemos ir pavasario–vasaros.
 
Nemaža dalis rudens–žiemos depresijos simptomų sutampa ir klasikinės depresijos simptomais. Tai:
 

• Prislėgta nuotaika,
• Jėgų ir energijos trūkumas;
• Dingęs susidomėjimas anksčiau malonumą teikusia veikla;
• Nepasitenkinimas savimi;
• Sumažėjęs seksualinis potraukis;
• Valgymo sutrikimai (anoreksija, bulimija);
• Miego sutrikimai ir kt.

 
Nuo klasikinės rudens–žiemos depresija pirmiausia skiriasi tuo, kad ypač padidėja mieguistumas. Nors žmogus gali miegoti ilgai, jis vis tiek jaučiasi nepailsėjęs.
 
Kitas svarbus rudens–žiemos depresijos požymis yra smarkiai išaugęs saldumynų poreikis, dėl ko gali padidėti svoris.
 
Sezoninę depresiją paprastai taip pat lydi dirglumas, susierzinimas, konfliktiškumas, polinkis kaltinti ir nuvertinti save, suicidinės mintys. Nors rudens–žiemos depresijos kamuojami pacientai ranką prieš save pakelia rečiau, jie dažniau tampa priklausomi nuo alkoholio, narkotinių ir psichotropinių medžiagų.
 
Kenčia ir vaikai, ir suaugusieji
 
Sezonine depresija susirgti gali ne tik suaugusieji, bet ir vaikai ar paaugliai. Padėti jiems sunkiau, nes dėl užslėptų simptomų problema ne tokia akivaizdi. Vaikai patys dažniausiai nesugeba įvardinti, kas jiems yra.
 
Klasikinė depresija vaikams pasireiškia dingusiu apetitu, elgesio problemomis, miego ir somatiniais sutrikimais, o susirgus rudens–žiemos depresija jiems nuolat trūksta jėgų, padidėja dirglumas. Jei vaikas nei iš šio, nei iš to pradėjo blogai elgtis, neklausyti, bėgti iš namų, blogai mokytis, galima įtarti sezoninę depresiją. Svarbu, kad tėvai laiku atkreiptų dėmesį į pasikeitusį vaiko elgesį ir kreiptųsi pagalbos į specialistus.
 
Rudens–žiemos depresijos priežastys
 
Sezoninė depresija kyla rudens ir žiemos mėnesiais, kai trumpėja dienos, sumažėja šviesos. Manoma, kad rudens–žiemos depresija atsiranda dėl šviesos trūkumo. Žmogaus smegenyse pakinta cheminių medžiagų – serotonino ir melatonino, kurių gamybai įtakos turi saulės šviesa, pusiausvyra. Serotoninas gerina nuotaiką, didina aktyvumą, o melatoninas – priešingai, sukelia mieguistumą, apatiją.
 
Melatoninas gaminasi tamsiuoju paros metu. Rudenį, žiemą, kai dienos trumpos, daug tamsos, melatonino gaminasi daugiau, o serotoninas gaminasi šviesoje. Kai sutrinka melatonino ir serotonino pusiausvyra organizme, susergama depresija.
 
Rizikos grupės ir tendencijos
 
Rudens­–žiemos depresija dažniau suserga dailiosios lyties atstovės – jos sudaro apie 60–90 % visų pacientų. Iki lytinio brendimo vienodai serga tiek berniukai, tiek mergaitės, tačiau pasiekus lytinę brandą daugiau serga moterų, nes ši liga priklauso ir nuo lytinių hormonų.
 
Hormono progesterono poveikis moters organizme pasireiškia tik sulaukus lytinės brandos. Jis kitaip reaguoja į visokias stresines situacijas, todėl menstruacijų ciklo, nėštumo, menopauzės metu moteris depresija ištinka dar ir dėl hormoninių pakitimų. Sergamumas sezoninėmis depresijomis tarp vyresnio amžiaus vyrų ir moterų yra panašus.
 
Manoma, kad dėl rudens–žiemos depresijos problemų kyla maždaug apie 3–5 % žmonių, o apie 50 % gyventojų patiria depresinius simptomus.
 
Depresija linkusi kartotis. Neretai būna, kad žmogų daug metų vargina sezoninė depresija, bet tik galiausiai kreipęsis į medikus jis atkreipia dėmesį, kad panašiai jausdavosi kasmet rudenį.
 
Rudens–žiemos depresijos profilaktika
 

• Tęskite tą veiklą, kuria užsiėmėte vasarą: sportuokite, eikite pasivaikščioti ir pan.
• Kuo daugiau būkite gryname ore šviesiuoju paros metu, net jei ir saulės nematyti.
• Pasirūpinkite, kad namuose taip pat būtų šviesu – tai padės apsiginti nuo depresijos.
• Kambarių sienas galima išklijuoti šviesiais tapetais ar išdažyti šviesiomis šiltomis spalvomis (pavyzdžiui, geltona, rausva). Tai padėtų šiek tiek kompensuoti šviesos stygių.
• Vartokite daugiau citrusinių vaisių. Depresiją tiriantys mokslininkai nustatė, kad citrusinių vaisių aromatas pakelia nuotaiką. Citrina galite gardinti arbatą arba tiesiog nusipirkti citrusinių vaisių eterinių aliejų ir jais kvepinti namus.
• Daugiau juokitės. Pagalvokite, kas jums geriausiai pakelia nuotaiką. Gal tai komedija? Mielos vaikų nuotraukos? Anekdotai? Draugų humoro jausmas? Juokas yra geriausias būdas sumažinti stresą sukeliančių hormonų kiekį organizme ir sustiprinti imunitetą.
• Mažiau technologijų. XXI a. Technologijos skverbiasi į visas mūsų gyvenimo sritis (ir labiau, negu norėtųsi). El. laiškai, telefono skambučiai pakelia adrenalino lygį. Žinoma, tai labai greitai išvargina ir sukelia stresą. Atsisakykite technologijų ten, kurios nėra būtinos. Pavyzdžiui, grįžę namo po darbo, pasistenkite daugiau nenaudoti kompiuterio, o pabendrauti gyvai, susitvarkyti namus ar tiesiog paskaityti knygą.
• Daugiau aštraus maisto. Jis sukelia chemines reakcijas, kurios „sužadina“ euforijos būseną. Todėl gamindami nepamirškite įberti ir trupučio aštresnių prieskonių.
• Klausykitės mėgstamos muzikos. Jaučiatės suirzę? Pasiklausykite savo mėgstamos muzikos. Ji padeda kraujui lengviau cirkuliuoti kūne – tai ne tik jus nuramins, bet ir bus naudinga širdžiai.
• Sportuokite. Nesinori, bet prisiverskite – rezultatai jus maloniai nustebins. Tyrimai rodo, kad paprasčiausi pratimai iš ryto gali pakelti nuotaiką net 12 valandų.
• Išeikite atostogų.  Bent penkios atostogų dienos tiesiog stebuklingai kelia nuotaiką, o jų planavimas padeda atsipalaiduoti.

 
Gydymas
 
Lengva depresijos forma sėkminga gydoma augaliniai preparatais (stipriu antidepresiniu poveikiu pasižymi jonažolės, o valerijono preparatai tinka gydyti depresiją lydinčią nemigą), šviesos terapija. Specialias šviesos terapijai naudojamas lempas turi kiekvienas psichikos sveikatos centras. Tačiau jeigu nepakanka ir šviesos terapijos, pasivaikščiojimų gryname ore, gero patalpų apšvietimo, gydytojas gali skirti gydymą antidepresantais, reguliuojančiais melatonino ir serotonino pusiausvyrą smegenyse.
 
Jei susirgote, nebijokite kreiptis pagalbos į psichikos sveikatos centrą. Šeimos gydytojai galbūt ne visada pajėgūs padėti tokiais atvejais. Jei reikia skirti specifinį gydymą vaistais, būtina psichiatrų pagalba. Na, o geriausias rezultatas pasiekiamas, kai medikamentinis gydymas derinamas kartu su psichoterapija – svarbu tik nedelsti.