Pasak specialistų, būtent nuo streso ir prasideda visi rimti negalavimai, todėl norint nesirgti būtina atrasti ramybę ir stiprinti imunitetą, kuris nusilpęs pats savaime dažniausiai neatsistato.

„Gintarinės vaistinės“ filialo sostinėje vedėja Joana Griškevičienė pastebi, kad stresas ypač vargina rudenį, tačiau nuovargiu bei nemiga žmonės ima skųstis dar paskutinėmis vasaros dienomis. Varginant stresui, silpsta imunitetas ir netrukus ima pulti peršalimo bei virusinės ligos.

Sukelia daugelį ligų

„Nusiskundimų padaugėja po atostogų, kai žmonės grįžta į darbą. Tuomet užpuola stresas ir žmonės plūsteli į vaistines. Daugumą vargina darbas ir mokslai — stresas kamuoja tiek jaunus, tiek vyresnius. Taip pat, rudenį sumažėja saulės, dėl to pasikeičia hormonų balansas ir žmonės tampa liūdnesni, irzlesni“, - sako rūpestinga vaistininkė J. Griškevičienė.


Vieni akivaizdžiausių streso požymių yra besitęsiantis nuovargis ir nemiga: streso kamuojamas žmogus blogai jaučiasi darbe, negali susikaupti, sutrinka skrandžio veikla, blogai pasisavinamos maistinės medžiagos, nusilpsta imuninė sistema.

Stresinė sveikatos būklė gali nulemti hormonų disbalansą, skydliaukės, dar vadinamos streso liauka, veiklos sutrikimus, „vyriškų“ ir „moteriškų“ ligų atsiradimą, virškinimo, širdies kraujagyslių sutrikimus, dažnesnius peršalimo, imuninės sistemos susirgimus, „pažadinti“ vėžį, suaktyvinti psichikos sutrikimus. Streso ryšį galima atrasti net ir su sąnarių ligomis, kurios užklumpa dėl prastai pasisavinamo kalcio, vitamino D.

Svarbiausia – ramybė

Vaistų stresui malšinti praktiškai nėra, todėl dažniausiai siūlomi augaliniai preparatai, maisto papildai, stiprinantys nervų sistemą, aprūpinantys organizmą reikalingais vitaminais ir mikroelementais. „Jaučiantiems streso ir nuovargio požymius, siūlome vartoti maisto papildus su aminorūgštimis, valerijonais, apiniais, melisomis, taip pat tokius, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, triptofanų“, - sako rūpestinga vaistininkė, visuomet klientams pasiūlanti ir kitų, natūralių priemonių gerai savijautai užtikrinti. Pavyzdžiui, stengtis mažiau nerimauti, stresinėje situacijoje atlikti specialius kvėpavimo pratimus, nekaupti pykčio ir atidžiai stebėti savo savijautą bei gyvenimo būdą.

Rūpestinga vaistininkė įsitikinusi, kad geriausiai išvengti streso padeda sveika, nusistovėjusi rutina. „Ryte reikėtų išgerti stiklinę vandens, susiplanuoti dieną. Užsibrėžus tikslą ar atlikus kokį nors svarbesnį darbą, diena tampa įdomesnė, nuslopsa nerimas, kuris dažniausiai kyla dėl to, kad žmogus kažko nespėjo, pamiršo. Planavimas suteikia žmogui ramybės“, - sako J. Griškevičienė.