Pyktis – normali emocija, kurią organizmas perduoda jį supančiai aplinkai, tačiau dažnai jį suvaldyti yra sunku, o tai gali pakenkti karjerai bei asmeniniams santykiams. Taigi, kaip tam tikrose situacijose valdyti pyktį?
Kokios galimos pykčio pasekmės?
Lėtiniai pykčio priepuoliai gali turėti neigiamų pasekmių:
- Fizinei sveikatai. Dėl nuolat patiriamo streso ir pykčio didėja rizika susirgti įvairiomis širdies ligomis, diabetu, taip pat silpnėja imunitetas, suprastėja miego kokybė.
- Psichinei sveikatai. Pyktis išnaudoja didelį kiekį kūno energijos ir neleidžia racionaliai mąstyti, todėl sunku susikaupti bei atlikti įprastus darbus. Dėl to ilgalaikėje perspektyvoje gali išsivystyti psichinės ligos: depresija arba nerimo sutrikimai.
- Karjerai. Konstruktyvi kritika, kūrybiniai skirtumai ir diskusijos yra įprasta darbo praktika, tačiau buvimas nuolat suirzusiam arba piktam gali stipriai pakenkti profesiniams santykiams. Be to, liejamas pyktis šalia esančius žmones verčia jumis nepasitikėti bei kalbėti nesąžiningai.
Kaip mokėjimas suvaldyti pyktį gali padėti?
Dauguma psichologų teigia, kad žmonės pykčio valdymą prilygina pykčio slopinimui, tačiau tai yra netiesa. Tikrasis pykčio valdymo tikslas – ne slopinti jausmus, kai pykstama, tačiau išsiaiškinti dėl ko kyla su pykčiu susijusios emocijos ir stengtis neprarandant kontrolės sveikai jas įvardinti. Išmokę tai kontroliuoti, jūs ne tik jausitės geriau, bet ir labiau patenkinsite savo poreikius, valdysite konfliktines situacijas bei sustiprinsite santykius su aplinkiniais.
Patarimai, kaip elgtis
- Nustatykite pykčio priežastį. Jei pastebite, kad pyktis – dažnai patiriama emocija, pasistenkite įvardinti to priežastis. Ilga eilė parduotuvėje, susidarę eismo kamščiai, pervargimas, negatyvi draugo žinutė – tik keli veiksniai, galintys sukelti pyktį. Tokiose situacijose patariama ne kaltinti aplinką arba kitus žmones, o kritiškai į jas pažvelgti bei pagalvoti ar susidariusi problema turi sprendimą ir ar pyktis yra išeitis. Be to, kai aiškiai įvardinate streso priežastį – galite stengtis jos išvengti. Pavyzdžiui, jeigu daugiausiai streso sukelia rytiniai eismo kamščiai – pagalvokite apie ankstesnį išvykimą iš namų arba pakeiskite darbo valandas.
- Atsitraukite nuo susidariusios situacijos. Bandymas laimėti ginčą gali sukelti pyktį. Tokioje situacijoje pasistenkite sustoti ir atsitraukti nuo susidariusios situacijos – padarykite pertrauką ir palikite pokalbį, jeigu jaučiate, kad tuoj „sprogsite“. Laikas gali būti puiki priemonė nurimti. Be to, jei pastebite, jog su šeimos nariu arba kolega dažnai pradedate ginčus – pasistenkite pasikalbėti ir paaiškinti, kad nebandote vengti pokalbių, tačiau laikinas atsitraukimas nuo jų, apsaugos nuo konfliktinės situacijos.
- Atpažinkite įspėjamuosius ženklus. Gali atrodyti, kad pyktis – akimirksniu užklupusi emocija, tačiau iš tikrųjų jis auga palaipsniui ir rodo įspėjamuosius ženklus. Šių ženklų pažinimas gali užkirsti kelią pykčio proveržiui. Jeigu pastebite, kad pokalbio metu padidėja širdies ritmas arba pradedate gniaužti kumščius – vadinasi metas sustoti ir atsitraukti.
- Keiskite požiūrį. Piktos mintys dar labiau pablogina situaciją. Kai pastebite, kad galvojate apie dalykus, kurstančius jūsų pyktį, pakeiskite mintis primindami sau faktus, pavyzdžiui: „Kiekvieną dieną tuo pačiu metu į gatves išvažiuoja tūkstančiai automobilių, todėl kamščiai – normali to pasekmė“. Susitelkimas į realų faktą, nepridedant katastrofiškų prognozių ar iškreiptų minčių gali padėti išlikti ramesniu.
- Atraskite nusiraminimo priemones. Kai galite ieškoti, išgirsti, pamatyti arba užuosit raminančius dalykus – į gerąją pusę pasikeičia emocinė būsena, todėl psichologai rekomenduoja susikurti savo ramybės ritualus ir susidarius stresinei situacijai juos atlikti.