Kiekvienais metais sausio trečiasis pirmadienis laikomas liūdniausia metų diena. Didžiausių metų švenčių džiaugsmas baigėsi, oras už langų niūrus ir pavasario dar reikia šiek tiek palaukti, o kartais liūdesį kelia ir sąskaitos susikaupusios po švenčių, kai leidome sau atsipalaiduoti ir neskaičiuoti pinigų. Vis dėlto stiprių mokslinių įrodymų, kurie patvirtintų, kad sausio trečiasis pirmadienis liūdniausia metų diena nėra, bet gydytoja, psichoterapijos konsultantė Monika Savičė pripažįsta, kad sausis dažnai yra labiausiai depresiškas metų mėnuo.
Kiekvienas esame skirtingas, tad tikrai yra tų, kurie pasibaigus šventėms pajaučia palengvėjimą. „Yra žmonių, kuriems šventinis periodas yra sunkus ir nemalonumus, todėl sausis atneša palengvėjimo jausmą, kad viskas baigėsi. Bet daugumai pasibaigusios šventės, ilgos, šaltos, tamsios dienos ir tuščias kalendorius kelia neigiamas emocijas“, – teigia gydytoja.
Supratus, kad sausį žiema tik įpusėja, oras už lango vis dar niūrus, dienos trumpos, pasak M. Savičės, galima pajusti beviltiškumą ir liūdesį. „Nesvarbu, ar atostogavote per didžiąsias metų šventes, ar tiesiog lankėte artimuosius šventinėmis dienomis, sugrįžimas į kasdienybę dažnai būna sunkus, o mintis, kad ilgai nepamatysite savo šeimos dažną liūdina“, – pripažįsta psichoterapijos konsultantė.
Kita vertus liūdesį sausį gali kelti ir pošventinės sąskaitos, nes dalis žmonių išleidžia per daug pinigų dovanoms, neapskaičiuoja savo finansų ir sausis tampa mėnesiu, kai reikia truputi stipriau susiveržti diržus. „Per didelis smaližiavimas arba alkoholio vartojimas gali sausį daryti įtaką mūsų savijautai, gali atsirasti nerimas dėl priaugtų kilogramų ar išsibalansavusio miego ritmo“, – liūdesio priežastis įvardija M. Savičė.
Liūdesį gali sukelti ir naujųjų metų tikslai, kurie kartais būna nepamatuotai ambicingi. „Jei tikslai yra per dideli ar netinkamai suplanuoti sausio viduryje jau galima suvokti, kad jų įgyvendinti gali ir nepavykti, o tai paskatina nusivylimą savimi ir nepasitenkinimą“, – pripažįsta psichinės sveikatos gydytoja.
Padėkime sau įveikti blogas emocijas
Visų pirma, anot gydytojos, kad būtų lengviau įveikti slogias emocijas, svarbu rūpintis savimi. „Įsiklausykite į savo kūno poreikius ir atliepkite juos. Galbūt po švenčių norisi daugiau laiko praleisti su knyga, ar maudytis vonioje, rūpintis veido oda. Išnaudokite šitą sulėtėjimą, kaip galimybę susigrąžinti balansą ir vidinę ramybę“, – sako gydytoja. Tiesa, anot jos, svarbu įsiklausyti į savo poreikius ir neatsiriboti visiškai nuo aplinkinių, nes kiekvienam žmogui socializacija yra būtina.
Aplankius slogioms nuotaikoms, nereikėtų įsitaisyti ant sofos ir tikėtis, kad jos praeis, svarbu neapleisti judėjimo, nes jis taip pat gali padėti sumažinti įtampą. „Ne paslaptis, kad ir fizinis aktyvumas yra puikus blogos nuotaikos priešnuodis, tačiau svarbu nepersistengti. Geriausia išsikelti sau nedidelius tikslus, pavyzdžiui, rečiau naudotis liftu ir dažniau lipti laiptais“, – sako M. Savičė.
Rūpinantis gera psichologine savijauta nereikėtų pamiršti ir kokybiško miego. Kartais, net ir skiriant pakankamai laiko poilsiui gali nepavykti kokybiškai atsigauti, tačiau griebtis medikamentų iškart nereikėtų, svarbu peržvelgti savo kasdienius įpročius, skirtai pakankamai laiko poilsiui, sveikai ir subalansuotai mitybai, fiziniam aktyvumui, o jeigu ir tai nepadeda, rinktis augalinės kilmės preparatus. Maisto papildo „ValeroZAN“ gamintojai sako, kad jei žmogus jaučia įtampą geriausia rinktis maisto papildus, kurie ne tik padeda palaikyti normalią užmigimo trukmę, bet ir palaiko normalią nervų sistemos veiklą. Pavyzdžiui valerijono preparatai, mat, valerijono augalas yra vienas efektyviausių lyginant su kitais augalais, kurie padeda nusiraminti.
Vaistiniai valerijonai – vieni populiariausių ir geriausiai ištyrinėtų mokslo pasaulyje augalų. Bėgant amžiams įgytą patirtį, kad šie augalai naudingi miegui ir psichinei sveikatai, dabar patvirtinta ir klinikiniai tyrimai. Klinikinių tyrimų metu vartoję valerijonų ekstraktą žmonės vertino savo miego kokybę kaip daug geresnę. Remiantis tūkstantmete patirtimi ir naujausiomis mokslinėmis žiniomis teigiama, kad vaistiniai valerijonai padeda palaikyti normalią psichinę sveikatą ir miego kokybę.
Jausti slogias emocijos yra normalu, tačiau, kartais, užsitęsęs liūdnas laikotarpis gali byloti apie rimtesnes psichologines problemas. „Svarbiausia nebijoti ieškoti pagalbos jeigu jaučiate, kad norisi ir nelaukti kol bus pakankamai blogai“, – sako gydytoja, psichoterapijos konsultantė M. Savičė.
Kreiptis į psichikos sveikatos specialistą vertėtų, jeigu:
- Jaučiate, kad nebesusitvarkote su stresu ir įtampa.
- Nerimas pasidaro toks stiprus, kad daro įtaką jūsų kasdieniam funkcionavimui.
- Pradedate jausti nepraeinančius depresijos simptomus: liūdesį, socialinę izoliaciją, miego sutrikimus, svorio pokyčius, kaltės jausmą, suvokimą, kad nebedžiugina veiklos, kurios anksčiau teikė džiaugsmą.
- Jei pasireiškia nuolatinis nuovargis, energijos trūkumas nesusijęs su fiziniais sutrikimais.
- Patiriate staigius emocijų pasikeitimus, nuo euforijos iki labai didelio liūdesio.
- Jaučiatės nesaugiai, beviltiškai, tarytum neįmanoma pagerinti savijautos.
