Antidepresantų suvartojimo statistika rodo, kad moterys vaistus geria du kartus dažniau, nei vyrai. Ar tai reiškia, kad silpnoji lytis labiau linkusi į depresiją? O gal jos tiesiog kitaip priima negatyvias mintis ir sunkius gyvenimo periodus, todėl joms būtina didesnė pagalba? Amerikos mokslininkai įrodė, kad moterys ir vyrai depresiją išgyvena skirtingai.

Visų pirma, depresija – tai ne tik šių laikų liga. Ji buvo sutinkama ir seniau, tiesiog tokią būseną įvertindavo kitais terminais. Senovės graikai apie žmones, sergančius depresija, sakydavo, kad jie turi juodos tulžies organizme. Ši liga buvo paminėta ir filosofo bei graikų gydytojo Empedoklio raštuose. Depresiją ilgą laiką vadino ir melancholija. Būtent tokį terminą įvardijo Hipokratas.

XIX amžiuje, visus emocinius sutrikimus vadino vienu pavadinimu – neurastenija. Pats terminas “neurastenija” atsirado dėka amerikiečių neurologo George Beard. Jis pavadino tai šiuolaikinio gyvenimo liga, mat anot jo, neurastenija atsirado dėl kintančios aplinkos arba kitaip permainų baimės. Neurastenija tapo pirmąja “madinga liga”, kuri suintrigavo ir mokslininkus, ir žiniasklaidos priemones, ir visą likusią visuomenę.

Jei “juodąją tulžį”, melancholiją ar neurasteniją prilyginsime šiuolaikiniam terminui “depresija”, tuomet galima daryti išvadą, kad depresija – liga tų, kurie nesugebėjo prisitaikyti prie dabartinio gyvenimo. Depresija – tai reakcija į stresą.

Pavadinimai skirtingi, tačiau simptomai tie patys: nuovargis, apatija, nenoras nieko veikti, noras likti vienam ir t.t. Pastaruoju metu terminas “depresija” tapo toks populiarus, kad imtas naudoti netgi tose srityse, kurios neturi nieko bendro su psichologine sveikata. Pavyzdžiui terminas “ekonominė depresija”.

“Depresija – tai liga”,- tvirtina medikai. Depresija – tai organizmo reakcija, atsirandanti dėl emocinės pusiausvyros sutrikimo. Ir visi anksčiau išvardyti simptomai iš tiesų yra mediciniškai patvirtinti ligos požymiai. Tačiau vis dėl to daugumai iš mūsų kyla savaime suprantamas klausimas: “Ar šiuolaikiniame pasaulyje yra nors vienas žmogus, kuris niekuomet nepatyrė šių simptomų?”. Juk dauguma iš mūsų jaučia nuolatinį stresą įvairiose gyvenimo srityse: dėl savęs reikia kovoti asmeniniame gyvenime, darbe ir netgi tarp draugų. Gal tai reiškia, kad visi minėti depresijos simptomai tėra laikinos psichologinės problemos?

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis kiekvienais metais depresija pasaulyje suserga 150 milijonų žmonių. Remiantis JAV atliktais tyrimais, žmonės, kurie linkę į depresiją, turi du kartus didesnę tikimybę mirti nuo kitų ligų. O žmonėms, sergantiems sunkiomis lėtinėmis arba onkologinėmis ligomis, depresijos tikimybė yra gerokai didesnė, nei visiems likusiems.


Vakarų Europoje, JAV ir Kanadoje, apie 80 procentų antidepresantų išrašo bendrosios praktikos gydytojai, o ne psichiatrai. O juk šie gydytojai neturi pakankamos patirties ir kvalifikacijos.

PSO duomenimis, 2020 metais depresija bus dažniausiai pasitaikanti liga, aplenkianti net šiuo metu lyderiaujančias infekcines ir širdies bei kraujagyslių ligas. Jau šiandien depresija yra taip giliai įsišaknijusi, kad ko gero kiekvienas iš mūsų savo artimiausių žmonių rate esame susidūrę su depresijos gniaužtais. Ypatingai tai aktualu moterims. Tačiau tam neturi įtakos nei gyvenamoji vieta, nei moters padėtis visuomenėje, nei ekonomika ar panašios priežastys. Tuomet kodėl tarp moterų ir vyrų yra toks didelis skirtumas?

Ar moterys – silpnoji lytis?

Paauglystės periodas, gimdymai, priesmenstruaciniai sindromai, menopauzės – yra gausybė fiziologinių ir hormoninių priežasčių, kurios silpnina moterį. Gydytojai teigia, kad šiuo požiūriu vyrai iš prigimties mažiau pažeidžiami, t.y. jie patiria mažiau panašaus pobūdžio veiksnių.

Moterų nelygybė socialinėje srityje – gana dažnas reiškinys, nepriklausomai nuo vietovės, kurioje gyvenama. Visa tai neigiamai įtakoja emocinę būklę ir psichinę sveikatą. Be to, moterys ant savo pečių neretai užsikrauna dvigubą naštą: rūpinimąsi savo karjera ir rūpinimąsi šeima. Dažnai pasitaiko, kad moterys vaikučius augina vienos. Įvairios gyvenimiškos situacijos tarsi uždaro užburtame rate: pajamos nedidėja, nes tam nelieka laiko, o problemos kaupiasi vis greičiau ir greičiau, taigi nieko nuostabaus, kad psichologiškai moterys palūžta greičiau, nei vyrai. Be to, paaiškėjo, kad labai didelę įtaką turi ir stereotipai, todėl gydytojai moterims antidepresantus išrašo kur kas lengviau, nei vyrams.

Ar vyrai – stiprioji lytis?

Šiuolaikiniame pasaulyje vyrai – įvaizdžio įkaitai. Jie visuomet turi būti stiprūs ir slėpti savo emocijas. Tačiau vyrai taip pat kenčia nuo depresinės būsenos, tiesiog neparodo to taip, kaip moterys: jie kur kas dažniau ieško paguodos alkoholyje ar narkotikuose, nei kreipdamiesi į medikus. Kiekvienais metais nuo depresijos miršta 4 kartus daugiau vyrų, nei moterų.

Vyrai kur kas rečiau prašo pagalbos visose srityse, nes nusistovėję stereotipai tiesiog šaukia: “prašyti pagalbos reiškia būti silpnu”.