Prasta nuotaika puikiai pažįstama daugeliui iš mūsų. Kiekvienas su ja kovoja savaip: vieni kerta šokoladą, kiti – užsiima rankdarbiais ar atnaujina savo fonoteką. Mokslininkai taip pat nesėdi sudėję rankas – štai kaip jie pataria kovoti su stresu.

Rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Joana Griškevičienė sako, kad geriausiai išvengti streso padeda sveika, nusistovėjusi rutina. „Ryte reikėtų išgerti stiklinę vandens, susiplanuoti dieną. Užsibrėžus tikslą ar atlikus kokį nors svarbesnį darbą, diena tampa įdomesnė, nuslopsa nerimas, kuris dažniausiai kyla dėl to, kad žmogus kažko nespėjo, pamiršo. Planavimas suteikia žmogui ramybės“, - sako J. Griškevičienė.

Žalioji arbata. Medicinos mokslų daktaro S. Pratto tyrimai rodo, kad vos vienas puodelis žaliosios arbatos gali padėti atsipalaiduoti, jaustis žvalesniems ir geresnės nuotaikos. Tai susiję su gama-amino sviesto rūgštimi – pagrindiniu neuromediatoriumi, dalyvaujančiu centrinio slopinimo procesuose. Taip pat aktyvuojami energiniai smegenų procesai. Geriau kvėpuoja audiniai, skaidoma gliukozė, suintensyvėja kraujo cirkuliacija (vadinasi, ir aprūpinimas deguonimi).

Pilno grūdo duona. Duonos gaminiai iš baltų miltų greitai suvirškinami ir įsiurbiami. Visa tai skatina cukraus lygio kraujyje šokinėjimą, todėl antinksčiai gamina daugiau streso hormonų. Jeigu patiriate stresą, valgykite juodą ir pilno grūdo duoną.

Vaikščiojimas basomis. Vaikščiojimas žole arba kilimu stimuliuoja ant pėdų esančius taškus, kurie siunčia smegenims signalą, jog reikia dopamino – raminamuoju poveikiu pasižyminčio hormono. Mokslininkų teigimu, tokio pobūdžio kojų masažas padeda sumažinti streso poveikį net 33 %.

Sportas. Stenfordo universiteto (Kalifornija) mokslininkų teigimu, fizinis kelių minučių krūvis skatina serotonino ir noradrenalino gamybą (tai hormonai, pakeliantys nuotaiką. Jie padeda protui išlikti aiškiam stresinėse situacijose, todėl prieš pradedant nervintis ar pykti, geriau pabėgioti ar padaryti 20 prisėdimų – nauda bus dviguba).

Riešutai. Mokslininkų teigimu, mišiniai, kuriuose būna sūdytų riešutų, saulėgrąžų ir šokolado – tai puikus magnio (natūralaus trankvilizatoriaus) šaltinis. Saujelė riešutų sumažins nerimą ir pagerins miego kokybę.

Levandos. Čikagos mokslininkų teigimu, levandų kvapas sumažina galvos smegenų alfa bangų lygį (jos yra atsakingos už stresinę būklę). Jeigu po ranka neturite tikrų levandų, tiks ir aromatinis aliejus. Stresinėje situacijoje pasitepkite juo riešus.

Laikymasis už rankų. Mokslininkai iš Šiaurės Karolinos tikina, kad vos dvi minutes trunkantis susikabinimas rankomis padidina oksitocino (hormono, raminančio nervus ir mažinančio kraujospūdį) lygį.

Kėlimasis laiku. Daugelis iš mūsų rytais po keletą kartų atideda žadintuvo signalą, tačiau tyrimai rodo, kad daugkartinis nubudimas neigiamai veikia galvos smegenų darbą ir yra susijęs su stresu. Jie rekomenduoja keltis, pavyzdžiui, valanda vėliau, bet nubusti vieną kartą.

Poilsis duše. Šeimos nariai, pykstantys už durų, yra neteisūs – mokslininkų teigimu, maudytis po dušu reikėtų ne trumpiau kaip 20 minučių. Per tą laiką suaktyvinama parasimpatinė nervų sistema, o tai padeda nusiraminti. Kortizolio lygis pakyla net dvigubai! 20 minučių trukmės maudynės ryte apsaugos jus nuo įtampos artimiausias 12 valandų.

Daugiau juoko. Kad juokas gydo, tikriausiai esate girdėję ne kartą. Jis pakelia dopamino, oksitocino ir serotonino lygį, ramina antinksčius, todėl nepalankiai susiklosčius aplinkybėms streso hormonų išskiriama mažiau. Juokitės į sveikatą!