Vegetarizmas ir sveikata

Civilizacijos ligos (vėžys, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos, nutukimas, cukrinis diabetas) yra pati dažniausia mirties priežastis. Gali būti, kad vegetarizmas padėtų išgelbėti žmones nuo šių problemų.

Vėžys. Tiesa ta, kad vegetarų galimybės susirgti šia mirtinai pavojinga liga yra daug mažesnės, negu tų, kurie valgo mėsą. Kaip rodo Naujosios Zelandijos ir Didžiosios Britanijos mokslininkų atliktų eksperimentų duomenys, publikuoti britų žurnale apie vėžį, raudonos mėsos (o ypač – apdorotos) vartojimas padidina riziką, kad išsivystys skrandžio vėžys.

Mokslininkai ištyrė 61 566 suaugusius britus ir palygino jų vėžio rodiklius su vegetarų duomenimis (tuos, kurie valgė žuvį, ir tuos, kurie savęs neribojo jokiomis dietomis). Jie išsiaiškino, kad vėžio išsivystymo rizika vegetarams buvo 14 % mažesnė, negu visai tiriamųjų grupei. Apsauginis efektas buvo didžiausias skrandžio vėžio, šlapimo pūslės vėžio ir leukemijos atžvilgiu. Tikimybė, kad vegetaras susirgs leukemija, buvo 50 % mažesnė, o kaulo čiulpų vėžio tikimybė – net 75 %.

Šrdies ir kraujagyslių ligos bei nutukimas. Dean Ornish tapo tikriausiai pirmuoju mokslininku, kuris įrodė, kad širdies ligų galima išvengti, jeigu pacientui skiriama vegetariška dieta. Be to, širdies ir kraujagyslių ligos yra labai glaudžiai susijusios su metaboliniu sindromu ir nutukimu.

Jeigu jūsų arterinis kraujospūdis padidėjęs, kaip ir cukraus bei trigliceridų kiekis kraujyje, taip pat beveik nėra talijos, vadinasi, jūsų organizme medžiagų apykaita yra sutrikusi. Metabolinis sindromas yra širdies ligų, diabeto ir insulto pranašas.


Kaip parodė mokslininkų iš Laoma Lindos universiteto atlikti tyrimai, vegetarams metabolinio sindromo išsivystymo tikimybė yra 36 % mažesnė, negu tiems, kurie valgo mėsą. Niekas nesikeičia netgi atsižvelgus į kitus veiksnius – pavyzdžiui, amžių, lytį, rasę, fizinį aktyvumą, suvartojamų kalorijų kiekį, rūkymą ir alkoholonių gėrimų vartojimą. Rezultatai puvo publikuoti žurnale „Diabetes Care“.

Buvęs JAV prezidentas Bilas Klintonas tapo vegetaru ne šiaip sau. Į vegetarišką gyvenimo būdą praeityje jį pastūmėjo būtent problemos, susijusios su širdimi.

Virškinamojo trakto ligos. Mokslininkų iš Oksfordo universiteto tyrimo rezultatai, publikuoti Didžiosios Britanijos medicinos žurnalo internetiniame puslapyje, rodo, kad vegetarai yra maždaug trečdaliu mažiau linkę sirgti divertikulitu, negu jų „mėsėdžiai“ kolegos. Ši liga būdingiausia Vakarų šalims, nes žmonės čia vartoja mažiau ląstelienos, o tai neigiamai veikia storąją žarną.

Iš 47 033 suaugusių britų, besilaikančių sveiko gyvenimo būdo, 14 459 pareiškė, kad yra vegetarai. Per 11,6 metų buvo nustatyti 812 divertikulito atvejai. Pasirodė, kad vegetarai ir tie žmonės, kurie vartojo daugiau ląstelienos, turi mažiau galimybių susirgti divertikulitu.

Apie pagarbą

Tikriausiai po viso to, ką skaitėte, gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad mes bandome įpiršti jums vegetarizmą kaip vienintelę sveiko gyvenimo būdo alternatyvą. Visai ne. Kiekvienas žmogus turi teisę pats pasirinkti, kaip jis gyvens. Nežiūrint į tai, kad vegetarai savo pasirinkimą grindžia tuo, jog tai naudinga sveikatai, greičiausiai daugelis vis dėlto negalės pasekti jų pavyzdžiu ir taip gyventi.

Kaip bepakreiptume, vegetarizmas nusipelnė daug daugiau pagarbos, negu tas punktas F63.8 (įpročių ir potraukių sutrikimai) naujoje ligų klasifikacijoje.