Atostogos – nuostabiai malonus atokvėpis nuo darbų maratono. Atostogos – tai vanduo, šiltas smėlis, saulė, ekskursijos, paprasčiausias gulėjimas lovoje ir knygos skaitymas ar slidinėjimas kalnuose. Žodžiu viskas, kas suteikia jums malonumą ir galimybę atsipalaiduoti bei pailsėti.

Tačiau atostogos kažkada baigiasi ir ateina metas sugrįžti į kasdieninę rutiną. Laisvę ir gaivų orą pakeičia griežtas dienos režimas, miesto smogas, transporto spūstys ir begalinės darbinės pareigos, kurios, regis, neturi pabaigos. Kaip kuo lengviau išgyventi sugrįžimą į ne visuomet malonią ir džiuginančią kasdienybę?

Kam labiausiai gresia poatostoginė depresija?

• Žmonėms, nemėgstantiems savo darbo. Tarkim tiems, kuriems darbas – tai tik galimybė užsidirbti pinigų. Dar blogiau tiems, kurie tiesiog negali pakęsti savo darbo (o tokių yra labai nemažai). Tačiau kartais depresija pasireiškia ir tiems, kurie labai mėgsta savo darbą. Dažniausiai tokie žmonės metų laikotarpyje dirba labai įsijautę, ir kelių savaičių jiems tiesiog nepakanka, kad pailsėtų ir kūnas, ir protas.
• Žmonėms, kuriems 14 dienų yra per trumpas laikotarpis poilsiui. Iš tiesų 14 dienų labai sutrumpėja, jei skaičiuotume tai, kad žmogaus adaptacijai prie pasikeitusių sąlygų prireikia mažiausiai 3 dienų. Jei išvykstama į tolimą šalį ir pasikeičia laiko juosta, dažniausiai organizmas adaptuotis gali net iki 7 dienų. Taigi – pusės pilnaverčių atostogų kaip ir nebelieka.
• Žmonėms, kurių temperamentas lėtesnis. Cholerikai ir sangvinikai, kurių temperamentas pakankamai energingas, dažniausiai gana lengvai prisitaiko prie permainų, tačiau flegmatikai ir melancholikai paprastai nori ilsėtis ramiau ir ilgiau.
• Žmonėms, jaučiantiems per didelę atsakomybę. Tokie darbuotojai net ir atostogų metu dažniausiai nepamiršta rūpesčių, taigi atsipalaiduoja tik dalinai ir negali tinkamai pailsėti. Grįžus į darbus jiems ima atrodyti, kad susikaupė milijonai nenuveiktų darbų, bet nepailsėjęs organizmas savaime pristabdo jų veiklą.
• Žmonėms, atostogas praleidusiems ne taip, kaip tikėjosi. Kartais mūsų planai nevirsta realybe, o kai taip nutinka atostogų metu – tai prilygsta katastrofai, juk atostogų laukiame ištisus metus. Po tokio sukrėtimo grįžti į darbą – menkas malonumas.

Taigi, jei sugrįžus į darbą ne vieną dieną jaučiate nerimą, mieguistumą, sumišimą, nervingumą, negalėjimą susikaupti, galite būti tikri – jus aplankė poatostoginė depresija.

Kartais nemalonūs jausmai grįžus iš atostogų būna tokie stiprūs, kad žmonės ima galvoti apie galimybę išeiti iš darbo, o kai kurie būtent taip ir pasielgia. Iš vienos pusės – tai puiki proga gerai pagalvoti, ar gyvenime neatėjo metas permainoms, nes dažniausiai dėl tokių minčių kaltos ne pačios atostogos. Atostogos – tik detonatorius, o pati bomba brendo gana ilgą laiką. Taigi užteko spustelėti vieną mygtuką, ir viskas išlėkė į orą.

Psichologai duoda keletą patarimų, kurie padės susitvarkyti su vidiniais demonais:

• Po atostogų grįžkite namo likus 2–3 dienoms iki ėjimo į darbą. Labai svarbu šias dienas praleisti ilsintis, o ne kraustant lagaminus ar rūpinantis kitais buitiniais ir nuovargį keliančiais dalykais. Žiūrėkite televizorių, vaikščiokite parke, stenkitės atitrūkti nuo visų rūpesčių.
• Pirmąją darbo dieną tvarkykite tik neatidėliotinus reikalus. Nebandykite daryti visko vienu metu, nes tai tik sukels nepasitenkinimą ir per daug nuvargins.
• Laikykites tinkamo mitybos režimo: valgykite laiku (taip ne tik pasisotinsite, bet ir pailsėsite) ir svarbiausia – sveiką maistą, kuris jūsų neapsunkins. Į pagalbą pasitelkite juodojo šokolado gabaliuką, kuris puikiai pakelia nuotaiką. Iki darbo bent dalį atstumo prasieikite pėsčiomis.
• Pasidalinkite maloniais atostogų prisiminimai su kolegomis.
• Susiplanuokite, ką ketinate veikti kitų atostogų metu.