Šį kartą pakalbėsime apie tai, kaip pasikelti sau nuotaiką. Labai apmaudu, tačiau nuolatinis materialinių gėrybių vaikymasis ir lipimas karjeros laiptais, lėtinis stresas ir individauli reakcija į tai, kas vyksta, dažnai sukelia pesimizmo sindromą, kurio atsikratyti nėra taip jau paprasta.

Pagrindinis įsisenėjusio pesimizmo bruožas – nepasitenkinimas savo gyvenimu. Atrodytų, kad viskas pasikeistų, tereikia įgyvendinti savo svajones. Tada ir šypsena atsiras, ir gera nuotaika neapleis.

Tačiau, kaip teigia psichologai, toks optimistiškas scenarijus mažai tikėtinas. Esmė ta, kad pesimizmas išsiugdo ne per vienerius metus, be to, jis tampa charakterio bruožu, kurį labai sunku pakeisti. Tokio žmogaus gyvenime visada kažko trūksta, tad norint patenkinti vieną ar kitą poreikį, tenka įdėti labai daug pastangų. Jis gyvenime mato tik dvi spalvas – juodą ir baltą, visas skirstymas yra dichotomiškas (paremtas principu „arba – arba“).

Vertėtų pažymėti ir tai, kad negatyvaus mąstymo pradžia paprastai įleidžia savo šaknis dar vaikystėje, kada tėvai, užuot džiaugęsi jūsų pasiekimais ir laimėjimais, daugiau dėmesio kreipia į išteptus rūbus, nesuvalgytą košę arba išmėtytus kambaryje žaislus. Galų gale taip ir neišmokstama pasitenkinti savo pasiekimais, visas dėmesys sutelkiamas tik į nesėkmes.

Kai mes užaugame, šis efektas tampa dar pražūtingesnis. Situaciją dar labiau pablogina visuomenėje įsigalėję stereotipai, kurie primetami ir mums. Mes, pavyzdžiui, labai dažnai girdime, kad negalima būti laimingam, jeigu atlyginimas nesiekia tam tikros ribos, jeigu automobilis senesnės laidos, o butas – toli nuo miesto centro. Atėję pas psichologą, mes teisinamės, kad „gyvenimas per sunkus“. Blogiausia tai, kad tokiais atvejais pesimistas netgi nemato problemos – pasaulis juk toks netobulas... Ir kas, kad jame gyvena tūkstančiai, milijonai laimingų žmonių, kurie džiaugiasi gyvenimu, įsimyli, rašo eilėraščius, juokiasi, augina vaikus... Jie mano, kad jiems visa tai yra paprasčiausiai nepasiekiama.


Bet juk tokios charakteristikos dažniausiai tėra būdas mumis manipuliuoti. Jeigu esate iš tikrųjų brandus žmogus, nebijantis kam nors paprieštarauti ar nepatikti, jeigu elgiatės taip, kaip liepia jūsų orumas, sąžinė ir pažiūros, jums tereikia išanalizuoti savo perspektyvas vienoje ar kitoje konkrečioje situacijoje ir įsivaizduoti, kaip elgsitės, ką darysite toliau.

Pastebėkime, kad pesimizmas kai kuriais atvejais – netgi labai patogi pozicija. Daugelis įsivaizduoja, kad vaidinant auką gyventi yra daug paprasčiau, kad galima lengviau pasiekti tikslo, nes nereikia prisiimti jokios atsakomybės, nes vienoje ar kitoje situacijoje patogiau pasikliauti aplinkinių pagalba, negu daryti kažką patiems. Vis dėlto šis kelias niekur neveda – ieškant, kaip ir prieš ką pasipuikuoti, galima nuklysti šunkeliais, pradėti manyti, kad gyvenimo prasmė – troškimas būti laimingam – taip niekada ir nebus pasiekta.

Psichologai taip pat įsitikinę, kad pažvelgti į gyvenimą kitomis akimis, pamatyti jį naujoje šviesoje, yra sunku, tačiau vis dėlto įmanoma. Visų pirma reikia padirbėti su savimi, nuodugniai išanalizuoti, ką jau turite. Beje, šiuo atveju kuklumas yra yda – juk rankos, kojos ir galva jau ir taip yra nemenkas kapitalas. O toliau mokykitės pastebėti nedidelius džiaugsmus, mažiau kreipti dėmesį į nemalonumus. Psichologijoje egzistuoja tokia „dvidešimt vienos dienos principo“ samprata, kai bet koks įgūdis lėtai, tačiau užtikrintai virsta įpročiu. Be to, labai patartina iš draugų sąrašo išbraukti visus bambeklius, niurzgalius ir pesimistus – šie dalykai tikrai yra užkrečiami.

Įsiklausykite į savo pojūčius, išmokite viską daryti su malonumu, pajusti pasitenkinimą. Atminkite, kad kiekvienas žmogus pats sprendžia, koks jis bus šią dieną – optimistiškas ir laimingas, ar vis dėlto nusiminęs, pesimistiškas.

Kai viso to išmoksite, nepamirškite savęs padrąsinti ir palepinti. Daugeliui dailiosios lyties atstovių pats geriausias būdas atsipalaiduoti ir pajusti malonumą yra apsipirkinėjimas. Ir net nebūtina kur nors išeiti iš namų – šiuolaikinės technologijos pažengusios pakankamai toli, kad prekės atkeliautų pas jas tiesiai į namus. Iš esmės nėra vieno idealaus ir visiems tinkamo recepto. Jeigu mokėsite įsiklausyti į save, suprasite, kokia veikla jums teikia didžiausią pasitenkinimą. Ja ir užsiimkite – tai bus puikus vaistas nuo negatyvių emocijų ir pesimizmo.

Vaistų stresui malšinti praktiškai nėra, todėl dažniausiai siūlomi augaliniai preparatai, maisto papildai, stiprinantys nervų sistemą, aprūpinantys organizmą reikalingais vitaminais ir mikroelementais.

„Jaučiantiems streso ir nuovargio požymius, siūlome vartoti maisto papildus su aminorūgštimis, valerijonais, apiniais, melisomis, taip pat tokius, kurių sudėtyje yra B grupės vitaminų, triptofanų“, - sako rūpestinga „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Joana Griškevičienė. Ji pataria stengtis mažiau nerimauti, stresinėje situacijoje atlikti specialius kvėpavimo pratimus, nekaupti pykčio ir atidžiai stebėti savo savijautą bei gyvenimo būdą.