Turbūt pastebėjote, kad vieni žmonės nuo pat vaikystės pasižymi atsparumu stresui, o kiti – virpa tarsi drebulės lapeliai vos susidūrus su didesniu iššūkiu ar nelaime. Nors dažnai jautriesiems liepiama „susiimti“, vis dėlto mokslininkai teigia, kad nerimastingumas, tai ne išlepimas ar pramanai, o paprasčiausia iš kartos į kartą perduodama savybė.
Pagrindiniai simptomai
Dažną nerimą juntantys žmonės būna įsitikinę, jog juos kankina koks nors sutrikimas. Nors tokios galimybės atmesti nereikėtų, vis dėlto, pirmiausia žvilgtelėkite į savo tėvus ir senelius – ar tik ir jie negyveno nesibaigiančio nerimo gniaužtuose. Žinoma, į nemalonius simptomus nederėtų numoti ranka, veikiau priešingai – stebėkite save ir imkitės veiksmų.
Pagrindiniai nerimo sukeliami simptomai:
- kankina neramios mintys,
- jaudinatės dėl ateities,
- kamuoja baiminga nuotaika,
- esate jautrūs triukšmui,
- dažnai stipriai plaka širdis ir jaučiate dažnus širdies permušimus,
- sunkiai sutelkiate dėmesį,
- krečia drebulys,
- jaučiate įsitempusius raumenis,
- kenčiate nuo nemigos,
- pastebite padidėjusį prakaitavimą.
Kaltas paveldimumas
Neseniai atlikto tyrimo metu, mokslininkai apklausė 398 vaikus, 221 motiną ir 237 tėvus. Tyrimas parodė, kad tos pačios lyties tėvų nerimo sutrikimai buvo susiję su nežymiai padidėjusiu nerimo sutrikimų dažniu tos pačios lyties palikuonims. Tuo tarpu priešingos lyties tėvų nerimo sutrikimai neturėjo tokio paties ryšio.
Kalifornijoje dirbanti psichologė Carla Marie Manly sako, kad tyrimo rezultatai nestebina. „Nors tiek tėvai, tiek motinos daro didžiulę įtaką savo vaikams, raidos psichologija jau seniai sutelkė dėmesį į išskirtinį tos pačios lyties tėvų emocinį ir psichinį poveikį vaikui. Atsižvelgiant į tai, kad mažų vaikų smegenys yra labai jautrios, visiškai logiška, kad vaikai „sugeria“ nerimą, ypač iš tos pačios lyties tėvų“, – teigia psichologė.
Neurobiologiniu lygmeniu mažų vaikų smegenis formuoja ir keičia viskas, su kuo jie susiduria, įskaitant tėvų elgesį ir aplinką. Vaikams įtaką daro teigiama patirtis – linksmi žaidimai, atostogos prie jūros ir panašiai, tačiau reikėtų nepamiršti ir neigiamų dirgiklių, pavyzdžiui, nerimą keliančio tėvų elgesio. Tad, nors mažas vaikas sąmoningai neperima tėvų nerimastingumo ir elgesio modelio, jis vis tiek pastebi ir kopijuoja tam tikrus elgesio bruožus.
Ką daryti?
Jei gimėte nerimastingoje šeimoje ir perėmėte tokį elgesį iš tėvų – nenusiminkite, padėtį tikrai galima ištaisyti. Pasak specialistų, jei kenčiate nuo itin didelių nerimo priepuolių, geriausia išeitis – reguliarus sportas, savišvieta ir psichoterapija.
Skyrę pakankamai laiko sau, atrasite veiksmingiausias nerimą malšinančias priemones, išmoksite atsipalaidavimo pratimų ir įveiksite užsisukusį nerimo ratą. Patikėkite, įdėti pastangų išties verta, nes atsikračius nemalonių minčių ir nuostatų, gyvenimas pražys daug ryškesnėmis spalvomis.
