Mes gyvename technologijų amžiuje. Gerai tai ar blogai – vienareikšmio atsakymo nėra: juk kartu naujomis galimybės atsiranda ir naujų problemų: internetas ir mobilūs įrenginiai, praktiškai priaugę prie savo vartotojų, sukūrė naujų psichologinių susirgimų, apie kuriuos medicina iki šių laikų nieko nežinojo. Labiausiai išplitusių problemų sąrašą, kurių jau nebėra kaip paneigti, pateikia technologijų puslapis „3DNews“.
 
Fantomo skambučio sindromas. Ligos esmė ta, kad žmogui atsiranda klausos ir motorikos haliucinacijos: jam atrodo, kad telefonas kišenėje skamba arba vibruoja, nors nieko iš tiesų nevyksta. Nerimo pagrindas tampa mobilusis telefonas. Menkiausią judesį mes pradedame atpažinti kaip skambutį. Ypač šis jausmas paūmėja streso metu ir yra pakankamai paplitęs.
 
Mobile fobia. Kitais žodžiais – baimė likti be mobilaus telefono. Pasaulyje vis mažėja žmonių, kuriems nepasireikštų šios baimės požymių. Kai kuriems, nebeturint prieigos prie mobilaus telefono, pavyzdžiui, dėl nusėdusio akumuliatoriaus, atsiranda lengvas nerimas, o kai kurie puola į tikrą paniką.
 
Kiberliga. Žmogui šios ligos požymiai pasireiškia galvos svaigimu, orientacijos praradimu ir pykinimu naudojant tam tikrą elektroninį prietaisą. Šį terminą sugalvojo dar 1990-ais, kai atsirado pirmieji virtualios realybės prietaisai. Atsinaujinus iOS kai kurie iPhone naudotojai taip pat skundėsi pykinimu. Kitas šios ligos pavadinimas – „skaitmeninė jūros liga“.
 
„Facebook“ depresija. Šio negalavimo esmė ta, kad žmonės apima depresija dėl per didelio kontaktų skaičiaus arba, atvirkščiai, dėl jų trūkumo. Įrodyta, kad kuo daugiau laiko jauni asmenys praleidžia „Facebook“, tuo prastesnė jų nuotaika ir santykis su savo gyvenimu. Reikalas tas, kad žmonės paprastai pateikia tik tas fotografijas ir naujienas, kurios pateikia juos teigiama prasme. Todėl susidaro įvaizdis, kad draugų ir pažįstamų gyvenimai spalvingesni ir turiningesni, nei jūsų, fotografijos mėgstamesnės, figūra geresnė, laikrodis brangesnis.
 
Priklausomybė nuo interneto. Tai ligotas ir nuolatinis noras būti nuolatos Tinkle, kuris negatyviai atsiliepia kitose gyvenimo sferose, dažnai visiškai jas užgoždamas. Pavyzdžiui, asmeninį gyvenimą ar darbą. Mokslininkų tarpe yra ginčijamasi, ar galima priklausomybę nuo interneto lyginti su narkomanija, ar tai vis dėlto yra psichinė problema.
 
Priklausomybė nuo žaidimų internetu. Tai vienas lengviausiai atpažįstamų ir paplitusių susirgimų. Neretai tokiais atvejais, į žaidimus įsitraukęs asmuo netekdavo darbo, šeimos, netgi gyvybės. Šis susirgimas gali sukelti sunkią depresiją ir gali privesti prie fizinio išsekimo ar netgi savižudybės.
 
Kiberchondrija. Žmogus, kenčiantis nuo šio sutrikimo mano, kad jis turi ligą, dažniausiai ne vieną, apie kurią perskaitė internete. Taip sveikas žmogus, kuriam paprasčiausiai suskaudo galva, gali įtikinti save sergant rimtomis ligomis. O tokie įsitikinimai gali negatyviai atsiliepti jo sveikatai ir privesti prie rimtesnių, psichosomatinių sutrikimų.
 
„Google“ efektas. Žmogus su tokia liga įsitikinęs, kad jam nebereikia žinių, nes bet kokia informacija pasiekiama keliais mygtuko paspaudimais. Taip pat netgi jeigu kas nors mano kitaip, tai nesuteikia jam imuniteto nuo „Google efekto“. Smegenys paprasčiausiai gali atsisakyti įsiminti informaciją, nepaisydamos jūsų valios, „suvokdamos“, kad daug paprasčiau surasti duomenis, nei juos kaupti.