Kam gali pasireikšti depresija?

Didžioji žmonių dalis anksčiau ar vėliau savo kailiu patiria, kas yra depresija, arba bent jau smarkiai subjurusi nuotaika. Tai gali būti visiškai normali reakcija į gyvenime iškilusius sunkumus, netektį ar dvasines traumas.

Iš tiesų bloga nuotaika, prie kurios prisideda dar ir bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas, gali apimti žmogų ir laikyti savo gniaužtuose kelias dienas arba savaites. Tai atrodo panašu į depresiją, tačiau reikia nepamiršti, kad ši liga yra gydoma.

Ligos požymiai

Jeigu žmogui pasireiškia bent penki iš toliau nurodytų požymių, išsivysto psichikos sutrikimai, privedantys prie depresijos:

• Prislėgta būsena didesnę dienos dalį, ypač iš ryto;
• Beveik kasdien jaučiamas nuovargis ir energijos trūkumas;
• Beveik kasdienis nereikalingumo ir kaltės jausmas;
• Sutrikusi dėmesio kontrolė, neryžtingumas;
• Nemiga arba mieguistumas beveik kiekvieną dieną;
• Pastebimai sumažėjęs suinteresuotumas tam tikrais daiktais ar dalykais, nepatiriamas pasitenkinimas;
• Reguliariai kyla minčių apie mirtį arba savižudybės galimybę;
• Nerimo jausmas, jaudrumas arba atvirkščiai – lėtumas;
• Žymūs svorio pokyčiai (per mėnesį nukrenta arba priaugama 5 % kūno masės).

Kada galima diagnozuoti depresiją?

Pagrindinis klinikinės depresijos požymis yra bloga nuotaika arba susidomėjimo praradimas. Kad būtų galima diagnozuoti ligą, jie turi tęstis iš eilės dvi savaites ir daugiau (kasdien arba beveik kasdien). Be to, požymiai turi reikštis be tiesioginės priežasties (pavyzdžiui, narkotikų arba vaistų). Jų nesukelia ligos (pavyzdžiui, hiperteriozė). Jeigu žmogus taip jaučiasi du mėnesius dėl to, kad neteko artimo ir brangaus asmens, tai taip pat nelaikoma depresija.

Ką jaučia ja sergantis žmogus?

JAV Nacionalinio psichinės sveikatos instituto duomenimis, ne visi depresija sergantys žmonės patiria tuos pačius simptomus. Jų sunkumas, reguliarumas ir trukmė įvairuoja, priklausomai nuo sergančiojo ir ligos. Dažniausi simptomai:

• Nesiseka sukoncentruoti dėmesio, atsiminti smulkmenų ir priimti sprendimų;
• Nuovargis ir energijos stoka;
• Kaltės, bejėgiškumo, nereikalingumo jausmas;
• Pesimizmas;
• Nemiga, ankstyvi nubudimai arba nuolatinis noras miegoti;
• Dirglumas, nerimas;
• Išnykęs susidomėjimas anksčiau mėgta veikla ir seksu;
• Nenoras gyventi;
• Persivalgymas arba apetito praradimas;
• Reguliarūs galvos skausmai, virškinimo problemos;
• Nuolatinis liūdesys, tuštuma;
• Mintys ir bandymai nusižudyti.

Ar ji gali pasireikšti vaikams?

Jeigu vaikas liūdi, dar nereiškia, kad jam depresija. Tačiau jeigu bloga nuotaika tampa lėtine ir kasdiene, iškyla reali šios ligos grėsmė.

Paauglių depresija

Paaugliams depresiškos būsenos pasireiškia dažniau negu vaikams (palyginimui: depresija serga 1 š 33 vaikų ir kas 8 paauglys). Jeigu nereikalingumo jausmas trunka ilgiau kaip dvi savaites ir pasireiškia kiti depresijai būdingi simptomai, diagnozę numanyti nesunku. Tokiu atveju būtina kreiptis į psichologą.

Diagnostika ir prognozės

Prognozės nedžiugina: manoma, kad 2020 metais depresija bus antra labiausiai paplitusi liga pasaulyje (pirmą vietą užims išeminė širdies liga). Tačiau sergantys ja dažniausiai ignoruoja faktą, kad jiems reikia pagalbos, nenori to pripažinti. Jie neigia, kad serga depresija ir niekaip neranda blogos nuotaikos priežasties. Nediagnozuota liga gali dar labiau komplikuotis, vystytis toliau ilgus metus ir sukelti dideles kančias, vedančias į savižudybę.

Kada galima įtarti, kad žmogus nori nusižudyti?

Įspėjamieji požymiai:

• Mintys arba pokalbiai apie mirtį arba savižudybę;
• Mintys arba pokalbiai apie žalos darymą sau arba kitiems žmonėms;
• Agresyvus elgesys ir impulsyvumas.

Vieni nesėkmingai pasibaigę bandymai pasitraukti iš gyvenimo didina kitų riziką. Bet koks užsiminimas apie tai turėtų būti vertinamas rimtai.

Depresijos tipai

Yra daugybė depresijos tipų, pavyzdžiui:

• Depresija;
• Lėtinė depresija (distimija);
• Bipoliarinė depresija;
• Sezoninė depresija;
• Psichozinė depresija;
• Pogimdybinė depresija.

Kiti, papildomi jos tipai:

• Antrinė depresija – tai depresija, išsivystanti po, pavyzdžiui, įvairių ligų: hipoteriozės, insulto, Parkinsono ligos arba AIDS, po psichinių problemų (šizofrenijos, panikos priepuolių arba bulimijos);
• Lėtinė ir gydymui atspari depresija – būklė, kuri tęsiasi ilgiau kaip metus ir itin sunkiai pasiduoda gydymui antidepresantais bei kitiems preparatams, psichoterapijai.
• Užslėpta depresija ir kt.

Depresija ir kiti psichikos sutrikimai

Paprastai depresija pasireiškia kartu su kitomis problemomis – nerimu, panikos priepuoliais, fobijomis ir mitybos sutrikimais. Jeigu pastebite depresijos simptomus arba jums nustatytas vienas iš minėtųjų sutrikimų, kreipkitės į gydytoją.