2012 metais Lietuvoje registruoti 59 hepatito A atvejai, didžioji dauguma jų – Vilniaus mieste. Didesnė dalis susirgusiųjų buvo vaikai ir jauno amžiaus suaugusieji, dalis jų – gyvenantys uždaruose kolektyvuose ar bendruomenėse. Liga dažniau nustatyta mokyklinio mažiaus vaikams. Šis staigus sergamumo hepatitu A padidėjimas Vilniuje stebimas po dvylikos metų pertraukos. Specialistai atkreipia dėmesį, kad rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusui plisti bei užsikrėtimo riziką.

Hepatito A virusas paplitęs beveik visame pasaulyje, ypač besivystančiose šalyse, todėl dažniausiai hepatitas A priskiriamas prie „keliautojų“ užkrečiamųjų ligų. Tačiau ilgą laiką esant mažam sergamumui didžioji dalis gyventojų tampa imlūs hepatito A virusui ir kyla protrūkiai net ir ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse. Ankstesni hepatito A protrūkiai kitose Europos šalyse (tarp jų – Estijoje, Latvijoje) rodo, kad mažo sergamumo laikotarpiu padidėja imlių žmonių dalis ir tai sudaro palankias sąlygas hepatito A virusui plisti.

Hepatitas A – tai užkrečiamoji virusų sukelta kepenų liga. Liga pasireiškia įvairiai: nuo beveik besimptomių formų, trunkančių keletą savaičių, iki sunkių ligos, trunkančios keletą mėnesių, formų. Hepatitu A užsikrečiama, jei į burną patenka hepatito A virusas per nešvarias rankas, kitus daiktus, su maistu ar vandeniu. Hepatito A virusą į aplinką išskiria hepatito A virusu infekuotas žmogus su išmatomis, ir net mikroskopinių jų dalelių pakanka, kad per nešvarias rankas, kitus daiktus, maistą, vandenį užsikrėstų kitas žmogus. Hepatitas A plinta, jeigu infekuotas (galintis užkrėsti) žmogus pasinaudojęs tualetu nenusiplauna arba netaisyklingai nusiplauna rankas ir jomis liečia įvairius daiktus ar maistą.

Didžiausia riziką užsikrėsti hepatitu A yra vaikams, nes dažnai jų higienos įgūdžiai nepakankami ir jų tarpe daugiausiai imlių hepatitui A.

Hepatito A virusas iš organizmo su išmatomis pradeda išsiskirti praėjus vienai savaitei po užsikrėtimo, kai tuo tarpu pirmieji ligos požymiai pasireiškia vidutiniškai po 28 dienų nuo užsikrėtimo.

Imunitetas prieš hepatitą A įgyjamas persirgus šia infekcija ar pasiskiepijus. Persirgus hepatitu A susidaro ilgalaikis imunitetas, antrą kartą šia liga nesergama. Pasiskiepijus irgi sukuriama ilgalaikė apsauga ne mažiau kaip 20 metų.

Rankų higiena ir švari aplinka yra labai svarbios prevencinės priemonės, mažinančios galimybes virusui plisti bei užsikrėtimo riziką.

Svarbiausia dažnai ir taisyklingai plauti rankas: plauti šiltu tekančiu vandeniu, su muilu, nuplauti visus rankų paviršius, ne trumpiau kaip 20 sekundžių, jas nusausinti.

Rankas reikia plauti:

• visada, kai rankos atrodo nešvarios;
• kiekvieną kartą pasinaudojus tualetu;
• kiekvieną kartą prieš valgį ir vaikų maitinimą;
• prieš maisto tvarkymą ir po jo;
• kiekvieną kartą suteršus rankas ekskretais ir sekretais;
• prieš keičiant vaikams sauskelnes, kitus rūbelius ir po pakeitimo;
• po žaidynių, darbų lauke, gyvūnų lietimo.

Svarbi hepatito A profilaktikos priemonė – saugaus maisto ir vandens pasirinkimas. Specialistai ragina nevalgyti „žalių“ (termiškai neapdorotų) jūros gėrybių, kelionėse vartoti fasuotą ar virintą geriamą vandenį, rinktis saugų maistą.

Viena iš efektyviausių hepatito A profilaktikos priemonių – vakcinacija. Šiuolaikinės hepatito A vakcinos pasižymi dideliu veiksmingumu. Apsauginis imunitetas susidaro po 2–4 savaičių įskiepijus pirmą vakcinos dozę. Antra dozė skiepijama praėjus 6–12 mėn. po pirmosios. Rekomenduojama skiepytis keliautojams, vaikams, lankantiems vaikų ugdymo įstaigas, asmenims, susijusiems su profesine hepatito A rizika, kitiems, kam yra didesnė rizika užsikrėsti ir susirgti hepatitu A.