Cukrinis diabetas – liga, apsupta daugybės stereotipų ir mitų. Kokie jie? Daugelis žmonių klysta jau vien įsivaizduodami jos priežastis, simptomus ir pasekmes. O kuo gi ir kam ji iš tikrųjų yra pavojinga? Kokius galima išskirti rizikos veiksnius? Išsklaidykime keletą labiausiai paplitusių mitų.

Pirmas mitas: nėra simptomų – vadinasi, nėra ir cukrinio diabeto

Iš tiesų yra kiek kitaip: tai, kad nėra simptomų, gali reikšti, jog žmogus neserga pirmojo tipo cukriniu diabetu, tačiau antrasis tipas yra daug klastingesnis. Baisiausia tai, kad jis ilgą laiką gali tūnoti žmogaus organizme pasislėpęs. Endokrinologų teigimu, maždaug 50 % pacientų apie savo ligą sužino visiškai atsitiktinai, tuo metu, kai kreipiasi į gydytoją dėl kokių nors kitų priežasčių.

Tai svarbu! Diagnozė „cukrinis diabetas“ dažnai nustatoma tik po to, kai kyla kokių nors šios ligos komplikacijų. Dėl šios priežasties visiems, kurie patenka į rizikos grupę, rekomenduojama ne rečiau kaip kartą per šešis mėnesius apsilankyti savo poliklinikoje ir atlikti cukraus kiekio kraujyje tyrimus. Na, o dar geriau įsigyti gliukometrą ir kontroliuoti cukraus kiekį savarankiškai.

Antras mitas: cukrinis diabetas – tai nutukusių ir antsvorio turinčių žmonių problema

Iš tiesų papildomi kilogramai laikomi antrojo cukrinio diabeto tipo rizikos veiksniu – liekniems žmonėms jis tikrai pasitaiko retai. Jei kalbėtume apie pacientus, kenčiančius dėl antrojo tipo cukrinio diabeto, kitaip tariant, tuos, kurie yra priklausomi nuo insulino, jie kaip tik išsiskiria lieknu kūno sudėjimu ir medžiagų apykaitos ypatumais. Tačiau svoris – tai dar ne pats svarbiausias cukrinio diabeto vystymosi rizikos veiksnys (nors, savaime suprantama, nuvertinti jo taip pat nereikia). Būtina objektyviai įvertinti, ar labai jis išreikštas, ir pasistengti sumažinti jo įtaką – kitaip tariant, kontroliuoti savo svorį.

Trečias mitas: cukrinis diabetas yra perduodamas iš kartos į kartą

Iš tėvų vaikas gali paveldėti tik polinkį į cukrinio diabeto vystymąsi, tačiau jokiu būdu – ne pačią ligą. Anot statistikos, net jeigu abu tėvai serga pirmo tipo cukriniu diabetu, tikimybė, kad juo sirgs ir vaikas, padidėja vos 7 %. Iš tėvų mes paveldime polinkį į nutukimą ir medžiagų apykaitos sutrikimus (riebalų ir angliavandenių), padidėjusį arterinį kraujospūdį – visa tai yra antrojo tipo cukrinio diabeto rizikos veiksniai, kuriuos galima nesunkiai kontroliuoti. Cukrinio diabeto išsivystymo rizika visų pirma priklauso nuo kiekvieno konkretaus žmogaus gyvenimo būdo.

Ketvirtas mitas: geriau didesnis cukraus kiekis kraujyje, negu hipoglikemijos atvejai

Trumpalaikė hipoglikemija, nors ji ir sukelia daugybę nemalonių pojūčių, dažniausiai organizmui didelių nuostolių ir komplikacijų nepridaro, ypač tuo atveju, jeigu žmogus žino, kaip elgtis ir moka greitai ją įveikti. Kaip rodo tyrimai, jeigu cukraus kiekis kraujyje palaikomas normos ribose net trumpų hipoglikemijos priepuolių metu (tai vartojant preparatus, mažinančius cukraus kiekį kraujyje, yra neišvengiama), gyvenimo trukmė yra ilgesnė. O visos komplikacijos, kuriomis pasižymi cukrinis diabetas, kyla dėl ilgalaikio cukraus kiekio kraujyje padidėjimo. Kuo aukštesnis jo lygis ir kuo ilgiau trunka toks periodas, tuo greičiau vystosi įvairios komplikacijos, jos tampa sunkesnės. „Normalus“ cukraus kiekis kraujyje – vienintelė galimybė diabetikui gyventi sveikai.

Penktas mitas: sergantis diabetu asmuo yra invalidas, pririštas prie namų vaistinėlės ir insulino

Iš tiesų kiekvienas diabetu sergantis žmogus gali gyventi įprastą gyvenimą. Suleisti insuliną naudojami švirkštai, kurie patogūs bet kokioje situacijoje: namuose, darbe, svečiuose, kelionės metu ir panašiai. Šiuolaikiniai insulino preparatai gali būti laikomi kambario temperatūroje. Būtinybės atveju, vaistus galima suleisti per drabužius, nenuvalius odos antiseptinėmis priemonėmis. Na, o kaip apskaičiuoti preparato dozę ir kaip susileisti insuliną, galima per trumpą laiką išmokyti tiek vaiką, tiek suaugusį žmogų: viskas iš tiesų labai paprasta. Cukraus tabletes galima nešiotis tiesiog su savimi. Vienintelis dalykas, kurį turi daryti sergantis diabetu asmuo – tai nepamiršti laiku vartoti vaistus.

Šeštas mitas: cukrinis diabetas neleidžia gyventi aktyviai

Diabetas nekliudo sportuoti, netgi atvirkščiai – fiziniai pratimai padeda sumažinti gliukozės kiekį kraujyje, be to, užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms.

Cukrinį diabetą kontroliuoti paprasčiau, negu daugelį kitų lėtinių ligų. Jeigu žmogus rimtai žiūri į savo sveikatą, prižiūrimas gydytojo jis gali gyventi aktyvų gyvenimo būdą. Beje, netgi tarp olimpinių žaidynių dalyvių pasitaiko diabetikų. Vis dėlto ekstremalaus sporto mėgėjams geriau pasikonsultuoti su gydytoju: nervinė įtampa ir dideli adrenalino pliūpsniai gali būti ir pavojingi. Vairuoti automobilį diabetikams niekas neuždraus. Vienintelė sąlyga – kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, kad būtų galima išvengti hipoglikemijos priepuolių.

Septintas mitas: nėštumas ir diabetas – nesuderinami dalykai

Sergančiai cukriniu diabetu moteriai neleidžiamas tik neplanuotas nėštumas, ir tik tais atvejais, jeigu ji neseka cukraus kiekio kraujyje – juk per didelis jo kiekis pirmosiomis nėštumo savaitėmis gali daryti neigiamą įtaką visų vaisiaus vidaus organų formavimuisi. Jeigu diabetas kompensuojamas, bendra organizmo būklė normali, cukrus – kontroliuojamas, moteris gali planuoti nėštumą. Tik, žinoma, ji turės daug dėmesio skirti savo sveikatai.

Aštuntas mitas: išvengti komplikacijų sergantiems cukriniu diabetu yra neįmanoma

Bet kokios lėtinės ligos komplikacijų galima išvengti, o cukrinį diabetą kontroliuoti yra lengviausia. Normalaus cukraus lygio kraujyje palaikymas ir reguliarūs apsilankymai pas specialistus užtikrina, kad jokių komplikacijų nebus. Tiesiog nereikia apsileisti ir abejingai žiūrėti į savo sveikatą.