Prof. Brigita Šitkauskienė
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Pulmonologijos ir imunologijos klinika

Pirmąjį gegužės antradienį, šiais metais gegužės 1 dieną, Lietuvoje, kaip ir daugelyje pasaulio šalių minima Pasaulinė astmos diena. Pasaulinis astmos gydymo ir prevencijos programos (GINA) komitetas šios dienos paminėjimą organizuoja kasmet nuo 1998 metų, kuomet Barselonoje vykusiame Pasauliniame astmos susitikime pirmąkart buvo paskelbta tokia akcija. Šia akcija siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į astmą - vieną iš seniausiai medicinos istorijoje žinomų ir vieną iš labiausiai paplitusių lėtinių ligų, padėti sergantiesiems šia liga, pateikti naujausius diagnostikos ir gydymo laimėjimus.

Pasaulyje astma serga daugiau kaip 300 milijonų žmonių: maždaug 1 iš 20. Jei sergamumo šia liga tendencijos ir toliau išliks tokios pat, kaip iki šiol, manoma, kad 2025 metais astma sirgs apie 400 milijonų žmonių. Astmai būdingi simptomai yra dusulys, kosulys, švokštimas, švilpimas, sunkumas, veržimas krūtinėje; jie dažniausiai būna priepuoliniai, išnykstantys savaime ar pavartojus bronchus plečiančius vaistus.

Kaip ir daugelis kitų lėtinių ligų, astma kol kas nėra išgydoma, tačiau šiandieniniai mokslo laimėjimai, naujų vaistų bei gydymo metodų tyrimai rodo, kad astma gali būti sėkmingai gydoma ir, svarbiausiai, gerai kontroliuojama.

Kasmet, minint Pasaulinę astmos dieną, parenkama tema – Dienos šūkis, tokiu būdu stengiantis atkreipti dėmesį į aktualiausias, esamu laiku su astma labiausiai susijusias, problemas. Kaip ir keliais ankstesniais metais, šių metų Astmos dienos šūkis - „Tu gali kontroliuoti savo ligą“, - taip pabrėžiama astmos kontrolės svarba. Kuomet astma kontroliuojama, paciento gyvenimas tampa produktyvus, liga neriboja fizinio aktyvumo (gali dirbti, mokytis, sportuoti), išvengiama astmos simptomų tiek dienos, tiek nakties metu (kvėpavimo problemos nevargina dieną, nepabudina ir naktį), išvengiama daugelio, ypač sunkių, astmos paūmėjimų, „pagalbinių“ vaistų astmos simptomams šalinti poreikis tampa minimalus arba jų visai nebereikia, plaučių funkcija tampa normali ar beveik normali, išvengiama nepageidaujamo vaistų poveikio. Kuomet astma kontroliuojama, pacientas gali džiaugtis pilnaverte gyvenimo kokybe. Šiandien astma neturi riboti sergančiojo įprasto gyvenimo.

Astmos kontrolės principai paremti ne tik tikslia ir ankstyva ligos diagnostika, individualiai parinktu efektyviu gydymu, bet taip pat ir paciento mokymu ir nuolatine jo būklės priežiūra. Labai svarbus aktyvus ir paties paciento dalyvavimas gydyme. Sergantysis astma turi suprasti savo ligos mechanizmus, žinoti, kaip veikia vaistai ir kaip elgtis paūmėjimų metu, pasitikėti savo gydytoju ir vadovautis jo rekomendacijomis. Tik tokiu būdu paciento lūkesčiai dėl astmos gali būti patenkinti. Astma gali būti kontroliuojama!

Kad pasiekti šį tikslą, nurodomi keturi nesudėtingi žingsniai:

• Reikia naudoti astmai gydyti skirtus vaistus, kaip nurodė gydytojas

- Greito poveikio pagalbiniai vaistai naudojami simptomams sumažinti
- Ligą kontroliuojantys vaistai apsaugo nuo astmos simptomų (paūmėjimų), juos reikia naudoti kasdien.

• Reikia žinoti savo ligos simptomus ir kaip elgtis jiems pasireiškus

- Vengti astmą provokuojančių veiksnių (dulkių, aštrių kvapų, aerozolių, žiedadulkių, rūkalų ir pan.)
- Gydytojas gali rekomenduoti papildomai naudoti vaistus prieš sportuojant ar intensyvų fizinį darbą, jei tokia veikla provokuoja astmos simptomus

• Reikia bendradarbiauti su gydytoju siekiant astmos kontrolės

- Reguliariai tikrintis (2 ar 3 kartus per metus) pas gydytoją net jei savijauta gera, nėra kvėpavimo sutrikimų
- Išsiaiškinti rūpimus klausimus
- Įsitikinti, kad skirtais vaistais mokama naudotis teisingai (kaip ir kada)

• Astmos priepuolio (paūmėjimo) metu elgtis tinkamai ir greitai

- Atpažinti blogėjančios ligos požymius, žinoti kaip elgtis, kada kreiptis į gydytoją
- Po astmos priepuolio aptarti su savo gydytoju tolimesnio astmos gydymo planą, siekiant išvengti paūmėjimų ateityje  

Astma gali būti kontroliuojama! – tai rodo ir statistikos duomenys.

Lietuvoje, remiantis PSO duomenimis, per 1997-2009 metus standartizuotas mirtingumas dėl astmos mažėjo ir šis rodiklis buvo artimas ES šalių vidurkiui. Remiantis Sveikatos informacijos centro statistika 2001-2009 metais Lietuvoje sergančiųjų astma skaičius išaugo beveik du kartus, o mirusiųjų skaičius, pradėjęs mažėti nuo 2002 metų, iki 2009 metų sumažėjo 67 proc. Sveikatos ekonomikos centro 2011m. paskelbto tyrimo autoriai (R.Buivydas ir G.Černiauskas) teigia, kad šį faktą, jog augant sergamumui astma, mirtingumas dėl jos mažėja, galima laikyti vienu sėkmingesnių sveikatos sistemos pasiekimų pastaruoju laikotarpiu.

Straipsnį remia UAB „AstraZeneca Lietuva“
1202/36