Visi mitybos specialistai sutinka, kad obuoliai – sveikas ir mūsų organizmui labai naudingas produktas. Tačiau kriaušės nuo šių vaisių juk taip pat neatsilieka – ne veltui senovėje kriaušės buvo aukojamos dievams.
 
Kriaušė – tai netolima obuolių ir svarainių giminaitė. Vaisių odelė gali būti geltonos, žalios, rudos, raudonos spalvos, taip pat – įvairiaspalvė. Skirtingai nuo obuolių, dauguma kriaušių veislių turi popieriaus plonumo odą, tačiau ją nėra lengva nulupti.
 
Nors kriaušėse gana nemažai cukraus ir ne itin gausu maistinių medžiagų, jos pasižymi gana dideliu skaidulų kiekiu (kiekvienoje kriaušėje yra maždaug 25 proc. dienos skaidulų normos).  Šios skaidulos teigiamai veikia virškinimo traktą, mažina skrandžio vėžio riziką.
 
Taip pat šie vaisiai gerina širdies ir kraujagyslių bei gaubtinės žarnos veiklą. Jos ne tik padeda išvengti vidurių užkietėjimo, bet ir užtikrina tuštinimosi reguliarumą. Tyrimais įrodyta, kad kriaušės gali sumažinti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje.
 
Skanu ir sveika tiek šviežios, tiek džiovintos kriaušės. Džiovintos dar ne tokios populiarios, kaip džiovinti obuoliai, tačiau kuo toliau, tuo labiau populiarėja. Džiovintos kriaušės yra minkštos ir saldžios, tad galima valgyti kaip užkandį prie arbatos ar kavos.
 
Štai džiovintų kriaušių maistingumo lentelė.

Kelios naudingos žinoti kriaušių savybės:
 

• Kriaušės stiprina imunitetą. Stiprus imunitetas reikalingas, kad galėtume atsispirti daugeliui ligų. Kriaušės padeda stiprinti imuninę sistemą dėl jose esančių antioksidantų - vitamino C ir vario, kurie apsaugo organizmą nuo laisvųjų radikalų ir virusų.
• Kriaušės minkštime yra daug kalio jonų, be kurių pakankamo kiekio negalima net įsivaizduoti normalaus širdies ir raumenų funkcionavimo.
• Apsaugo nuo osteoporozės. Osteoporozės profilaktika tampa vis aktualesnė. Gydytojai rekomenduoja valgyti maistą, kurio pH yra subalansuotas, ir kuriame gausu kalcio. Vaisiai ir daržovės padeda atstatyti pH pusiausvyrą, o kriaušėse yra boro, padedančio organizmui išsaugoti kalcį.
• Rytų šalyse seniai pripažintos kriaušių vaisių ir lapų gydomosios savybės esant įvairiems uždegimams. Jauni ir švieži lapai turi priešgrybelinių medžiagų, todėl nuovirais ir antpilais iš jų gydomos grybelinės ligos ir dermatitai. Iš sausų lapų gaminami milteliai nuo padidinto prakaitavimo.
• Padeda atgauti jėgas. Kai valgote kriaušę, organizmas pasisavina gliukozę ir paverčia ją energija. Jeigu jaučiatės pavargę, paskanaukite kriaušės - ji padės greičiau atgauti jėgas.
• Naudingos nėščiosioms. Kad būtų išvengta vaikelio apsigimimų, būsimoms mamos rekomenduojama vartoti pakankamą kiekį folio rūgšties. Jos vienoje kriaušėje yra 10-20 mg (5 proc. paros normos).
• Gali vartoti ir maži vaikai. Kadangi kriaušės nėra alergiją sukeliantis vaisius, dauguma gydytojų rekomenduoja duoti kriaušės kūdikiams, kai jie nuo motinos pieno pereina prie įvairesnės mitybos. Kadangi kriaušėse mažai rūgščių, jos vaikams nesukelia virškinimo problemų.
• Nuo vidurių užkietėjimo. Pektinas yra diuretikas, turintis vidurius laisvinantį poveikį. Reguliarus kriaušių sulčių vartojimas padeda reguliuoti žarnyno veiklą.
• Nuo aukšto kraujo spaudimo: kriaušės veikia kaip antioksidantas ir antikancerogenas, padeda išvengti aukšto kraujospūdžio ir insulto.
• Nuo karščiavimo: kriaušės pasižymi vėsinančiu poveikiu, padedančiu mažinti karščiavimą. Geriausias vaistas nuo karščiavimo – greitai išgerti didelę stiklinę kriaušių sulčių.
• Džiovintų kriaušių nuoviras turi nuskausminamąjį, antiseptinį ir šlapimą varanti poveikį. Virtas ir keptas kriaušes galima valgyti esant stipriam kosuliui, dusuliui ir plaučių tuberkuliozei. Mokslininkai nustatė, kad laukinėse kriaušėse gausu arbutino, chlorogeno rūgšties ir vitamino P. Juk paprastai sergantys šlapimo takų akmenlige gydosi bruknių ar meškauogių lapų nuoviru, kuriose būtent ir yra arbutino.
• Sergant akmenlige, rekomenduojama nieko nevalgius suvalgyti dvi laukines kriaušes, taip pat gerti kompotą iš jų (be cukraus).
• Kriaušių sėklos – gera kirmėles varanti priemonė. Rūgščios ir aitrios kriaušės stiprina skrandį ir kepenis, kelia apetitą, bet jas organizmas sunkiau pasisavina. Todėl šios kriaušių rūšys nerekomenduojamos pagyvenusiems žmonėms ir tiems, kurie kenčia nuo nervų sistemos sutrikimų, paralyžiaus.
• Kriaušės vaisiai naudojami gydomojoje mityboje sergant cukralige. Dėl fruktozė, kurios gausu kriaušėse, jos nepaprastai saldžios, saldesnės net už sacharozę, bet fruktozė turi pridėtinę naudą – ji skaidoma daug lėčiau, todėl kontroliuoja cukraus kiekį kraujyje.

 
Svarbu: kriaušių nerekomenduojama valgyti žmonėms, kurie alergiški beržų arba alksnių žiedadulkėms.