Japonų virtuvė – populiari visame pasaulyje. Ir Lietuva tikrai nėra išimtis. Japoniškų restoranų ir suši barų galima rasti praktiškai kiekviename rajone, tačiau ar svetimos kultūros maistas tikrai tinkamas Europiečio skrandžiui? Prancūzijos mokslininkai nustatė, kad ne visiems suši yra vienodai naudingi.

Suši – tai tradicinis japonų virtuvės patiekalas, gaminamas iš ryžių, įvairių jūros produktų ir kitų ingredientų. Būtinas suši, ir beje, nemažos dalies kitų japoniškų patiekalų ingredientas – jūros dumbliai, Japonijoje vadinami “Nori”. Apie jūros dumblių naudą japonai žinojo jau IX amžiuje: juose gausu baltymų, mineralinių medžiagų ir vitaminų.

Kodėl japoniški patiekalai kenkia?

Kaip teigia Prancūzijos Nacionalinio mokslinių tyrimų centro pareigūnai, skirtingų tautybių žmonių skrandžiuose gyvena skirtingos bakterijos. Prancūzijos mokslininkai, kuriems vadovavo Miriam Cizek, nustatė, kad Japonijos gyventojų žarnyne yra specialių fermentų, kurie padeda įsisavinti  vandens dumblius. Bakterijos Bacteroides plebeius dėka japonai sugeba geriau įsisavinti šią naudingą jūros gėrybę. O štai europiečių skrandis šį tradicinį japonų patiekalų ingredientą apdoroja ir suvirškina ganėtinai sunkiai.

Vandens dumbliuose gausu polisacharidų - vieno iš svarbiausių energijos šaltinių, kuris atsiranda virškinant maistą. Polisacharidai dalyvauja imuninės sistemos procesuose, užtikrina ląstelių sukibimą audiniuose ir yra pagrindinė organinių biosferos medžiagų masė. Tačiau kuomet žarnyno floroje nėra specifinių fermentų, organizmas negali pasisavinti polisacharido, esančio maisto produktuose. Taigi Japoniško maisto nauda gali būti gerokai pervertinta, nes šis maistas – nepritaikytas europiečių skrandžiui.

Beje, yra ir dar vienas didelis minusas: tai, ką mes dažnai vadiname japoniška virtuve, dažniausiai su tikrąja japonų virtuve neturi nieko bendro. Visų pirma dėmesį reikėtų atkreipti į šviežią žuvį, kuri naudojama suši: šiam patiekalui tinka arba jūrinės žuvys, kuriose nėra parazitų, arba gėlavandenės, tačiau apvirtos žuvys. Deja, teisybė yra tokia, kad tikrai ne viename “restorane” žuvis nėra tinkamai paruošiama. Aplamai, suši dėl savo sudėties turi būti itin šviežias produktas, todėl parduotuvėse pardavinėjamų iš anksto paruoštų suši pirkti tikrai nerekomenduojame.

Dar vienas japoniškos virtuvės pavojus – didelis sojos padažo kiekis. Vos keliuose šaukštuose sojos yra gramas druskos, o suaugusiam žmogui per dieną nerekomenduojama suvalgyti daugiau nei 6 gramus druskos. Taigi, būkite atsargūs, nes druskos perteklius sukelia kraujo spaudimą ir skatina širdies priepuolius.

Kodėl japoniški patiekalai naudingi?


Tradiciniame suši dažniausiai būna šie ingredientai: ryžiai, žuvis (dažniausiai žalia), ryžių actas, japoniški krienai (Wasabi), jūros dubliai (Nori) ir padažai, pagaminti iš sojos arba imbiero. Apžvelkime kiekvieną ingredientą atskirai:

Ryžiai – suteikia sveikam maisto racionui būtinų angliavandenių ir ilgam laikui nuslopina alkio jausmą, taigi jie puikiai tinka norintiems sulieknėti.

Šviežia žuvis – puikus baltymų šaltinis. Riebioje žuvyje yra gausus kiekis riebiųjų Omega 3 rūgščių, kurios labai naudingos prevencinėje kovoje prieš širdies ir kraujagyslių ligas. Be to, žuvyje gausu naudingų mineralų bei vitaminų.

Japoniški krienai – vitamino C ir kalcio šaltinis. Šiame prieskonyje yra antioksidantai, kurie teigiamai veikia širdies ir kraujagyslių sistemą. Be to, šie krienai turi antiseptinių savybių, kurios būtinos valgant žalią žuvį.

Sojų padažas – taip pat vienas iš amino rūgščių, vitaminų ir mineralų šaltinių. Sojų padažas kur kas naudingesnis, nei paprasta druska.

Jūros dumbliai – mineralų, baltymų ir ląstelienos šaltinis. Juose esantis fitosterolis sumažina blogojo cholesterolio kiekį.

Imbieras – natūralus skonio stipriklis, turintis priešuždegiminį poveikį. Be to, jis palengvina virškinimą.

Vagyti ar nevalgyti?

Mėgiami patiekalai – skonio reikalas. Mūsų patarimas – gerai įsiklausyti savo skrandžio, nes jis tikrai parodys, ar japoniški patiekalai jums tinka. Svarbiausia prisiminkite, kad nereikėtų apsiriboti keliais pamėgtais patiekalais, nes maisto racionas turi būti pakankamai platus, kad organizmas gautų visas reikalingas maistines medžiagas.