Intuityvi mityba – efektyviau už dietą

Intuityviosios mitybos propaguotojų teigimu, tas faktas, kad neprievartaujama savęs ir neatsisakoma jokių produktų, leidžia ne tik atsikratyti kilogramų, bet ir išlaikyti liekną figūrą.
 
Pagrindinės taisyklės
 
Pamirškite dietas. Tai pirmoji ir svarbiausioji rekomendacija ketinantiesiems pradėti maitintis intuityviai. Juk ribodami savo valgiaraštį ir atsisakydami vienokio ar kitokio maisto mes jį pernelyg sureikšminame. Būtent dėl to bet kokia dieta dažniausiai baigiasi „nutrūkimu nuo grandinės“, po ko seka neišvengiama savigrauža: kam aš prisivalgiau – ir taip kilogramų nešiojuosi daugiau, nei reikia, matyt, visai valios neturiu... Ir taip toliau, ir panašiai.
 
Mėgaukitės mėgstamu valgiu. Šis patarimas, atrodo, neturi nieko bendra su siekiu patobulinti figūrą. Dauguma dietų gerbėjų yra priešingai įsitikinę, kad tikrai niekada nesublogs, jei į burną įsidės bent kąsnelį to, ką iš tiesų mėgsta, nes dažniausiai tai išties būna ne patys sveikiausi patiekalai: cepelinai su spirgučiais, šokoladinis tortas... Bet tai normalu, kad iš pradžių dažniau rinksitės maistingumo prasme ne patį naudingiausią maistą. Svarbu, kad jeigu gardumynai nebus draudžiami, troškimas numalšinti jais alkį pamažu išblės.
 
Pamilkite savo kūną. Skamba banaliai, bet pasistengti vis tiek verta. Turėtumėte atsiriboti nuo visuomenės primetamų standartų bei lūkesčių vieną dieną – ir kuo anksčiau, tuo geriau, – svarstyklėse pamatyti trokštamą skaičių. Išvis nebežiūrėkite į svarstykles! Jūsų idealus svoris yra tas, su kuriuo jums komfortiška gyventi.
 
Nors intuityvios mitybos koncepcija, iš pirmo žvilgsnio, leidžia visišką savivalę, iš tikro yra truputėlį kitaip. Taip, jokių draudimų valgyti saldumynus, keptą maistą, miltinius patiekalus ir užkandžiauti vakarais nėra. Tačiau yra rekomendacija ištikimai vadovautis savo vidiniais „kontrolieriais“ – alkio ir sotumo jausmu. Būtina laiku malšinti apetitą (tik dėl to, kad uždelsę vėliau suvalgysite gerokai daugiau), bet taip pat svarbu ir laiku pakilti nuo stalo. Padės, jeigu valgydami vis padarysite pauzę ir paklausite savęs, ar jums patinka patiekalas, ar jau pasisotinote.
 
Ne naujiena
 

Intuityvi mityba nėra jokia naujiena. Ši ideologija susiformavo dar 8-ajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje, kai 1973 metais amerikietė gydytoja, mitybos specialistė Telma Veiler Vermonto valstijoje, Ladlau mieste, įkūrė su antsvoriu kovojančioms moterims kliniką (Green Mountain at Fox Run), veikiančią iki šiol. Netradicinis požiūris į mitybą ir papildomi užsiėmimai (tokie, kaip joga, rankdarbiai ir kiti) čia padeda pacientėms atsikratyti antsvorio be jokių apribojimų ir dietų.
 
Vis dėlto terminas „intuityvi mityba“ plačiai nepaplito iki 1995-ųjų, kai buvo išleista amerikiečių dietologių Evelinos Triboli ir Elizos Reš knyga „Intuitive Eating“. O moksliškai pagrįstas šis požiūris tik 2006 metais Ohajo universitete atlikus tyrimus. Jų metu buvo sudaryta ir anketa, padėjusi atskleisti pagrindinius intuityvaus valgytojo bruožus: toks žmogus valgo viską, ko jam norsi, tačiau įsiklauso tik į fizinius, o ne emocinius organizmo signalus (tai yra orientuojasi pagal alkio ir sotumo jausmą, užuot nuolat kažką kramtęs „iš nervų“). Mokslininkai, tąkart ištyrę 1 400 moterų, besimaitinančių intuityviai, duomenis įsitikino, jog jos jaučiasi nepalyginti geriau ir sveria mažiau nei kitos.
 
Kur slypi paslaptis

 
Kodėl toks iš pažiūros nelogiškas mitybos būdas veikia? Anot specialistų, pirmiausia dėl to, kad persivalgymo problema tik iš dalies susijusi su maistu.
 
Svarbu ne tik tai, ką mes valgome, bet ir kaip bei kodėl mes tą darome. Todėl vertėtų išmokti skatinti (arba raminti) save be maisto. Bet kokia emocija – pyktis, nuobodulys, baimė, nerimas, – turi savo priežastį. Deja, jų neįmanoma atsikratyti tiesiog papietavus. Maistas gali tik trumpam paguosti, nukreipti dėmesį. Galiausiai vis tiek teks susidoroti su nemalonių emocijų šaltiniu, bet iki tol jūs dar būsite įgiję papildomą problemą – nereikalingų kilogramų.
 
Ir nors atrodo, kad šitaip valgant leidžiama viskas, intuityviosios mitybos ideologai pataria vis dėlto rinktis sveikus ir naudingus produktus – ne svoriui numesti, o iš pagarbos savo organizmui. Jeigu atidžiai klausysitės jo pageidavimų, greitai įsitikinsite, kad jam nėra ir negali būti reikalingas, tarkime, tortas su grietinėlės kremu. Jau vien dėl to, kad gamtoje nėra nei kremų, nei biskvitų. Gerai pasvarstykite – greičiausiai jums paprasčiausiai norisi ko nors saldaus skubiai padidinti gliukozės kiekiui kraujyje ir užsitikrinti staigų energijos pliūpsnį. Arba kažko malonaus patirtoms neigiamoms emocijoms kompensuoti. Pirmuoju atveju tiks ir tortas (nors ne ką prasčiau saldumynų alkį pasotintų ir šokoladinis saldainis arba saldinta arbata). Antruoju teks susigalvoti alternatyvų maistui malonumų šaltinį, tokį kaip mylimo žmogaus dėmesys, masažas, spa procedūros, šokiai, geras filmas.
 
Beje, apie šokius. Arba pasivaikščiojimus (pamenate taisyklę, kad, norint būti sveikam, reikia nueiti 10 000 žingsnių per dieną?). O gal pasivažinėjimus dviračiu? Fiziniams krūviams galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir maistui, – tai yra jūs patys turite spręsti, kiek jų reikia ir kokia forma. Galite užsirašyti į sporto klubą, galite bėgioti, plaukioti, lankyti šokių studiją mėgėjams arba tiesiog lankytis parke – svarbu, kad jums judėjimas teiktų malonumą. Pradėti nebus lengva, tas tiesa. Tačiau tą pirmąjį kartą, kai po užsiėmimo pajusite energijos pliūpsnį, apsispręsti, ką daryti rytais – dar dešimt minučių pasivolioti šiltoje lovoje ar numinti porą kilometrų dviračiu, taps labai paprasta.
 
Turbūt nereikia stebėtis, kodėl daugybė medikų visame pasaulyje patys laikosi intuityvios mitybos principų ir vadina tai sveiko proto mityba. Taip pat vienu nuostabiausių paradoksų: pasirodo, kai tik mes atsakome bet kokių mitybos draudimų, taisyklių ir apribojimų ir išmokstame valgyti pasikliaudami intuicija bei įsiklausydami į savo organizmo signalus, mūsų valgymo įpročiai praktiškai nesiskiria nuo dietologų skelbiamų sveikos mitybos normų. Išvada? Mūsų organizmas pats žino, ko jam reikia, tad gal verčiau nesikiškime taip dažnai į jo reikalus su savo kaprizais.

» Rašyti komentarą