Atšilus orams, padidėja valgomųjų ledų vartojimas. Vasarą jais prekiaujama ne tik prekybos centruose, bet ir kioskuose bei lauko prekyvietėse. Vis platesnį valgomųjų ledų pasirinkimą siūlo kavinės ir restoranai. Asortimentas platus, rinkoje gausėja valgomųjų ledų, pagamintų kaimyninėse valstybėse (estiškų, latviškų, lenkiškų ir kt.).

„Pasirinkdami ledus, vartotojai turi atkreipti dėmesį į tai, kokiomis sąlygomis šie produktai laikomi, ar jie nepraradę formos ir išvaizdos. Ant etiketės turi būti pateikta informacija apie jų sudėtį. Pagal reikalavimus, ledų sudėtis aprašoma mažėjančia sudedamųjų dalių seka. Renkantis šį produktą kavinėse, reikia atidžiau domėtis, iš ko jie pagaminti, ar sudėtyje nėra alkoholio. Alergiški žmonės turėtų atkreipti dėmesį į pateiktą informaciją apie alergizuojančias medžiagas arba jų pėdsakus“, – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausioji specialistė Antonina Greičiuvienė.

Valgomieji ledai skirstomi į grupes, kurių kiekvienai keliami tam tikri reikalavimai. Pagrindiniai jų – atitinkamas riebumas, pieno baltymų bei sausųjų medžiagų kiekiai. Pagal riebumą ledai skirstomi į grietininius, pieniškus, vaisinius (šerbetus) ir plombyrą. Jei į ledus dedami tik pieno riebalai ir baltymai – ant jų etikečių paprastai rašoma „grietininiai ledai“, „pieniški ledai“. Tokių ledų riebumas gali būti nuo 8 iki 2,5 %, o pieno baltymų kiekis turi būti ne mažesnis kaip 2,5 %. Kitoms grupėms priklausančiuose leduose pieno riebalai ir baltymai gali būti pakeisti kitomis maistinėmis medžiagomis. Šerbetų grupei priklausančiuose leduose riebalų nėra visiškai. „Plombyras” – tai riebūs valgomieji ledai, tradiciškai gaminti iš riebios grietinėlės, tačiau dabar griežtų reikalavimų šiai rūšiai jau nėra, pieno riebalus vis dažniau pakeičia augaliniai aliejai ir riebalų mišiniai, todėl perkant „plombyru“ vadinamus ledus, reikėtų atkreipti dėmesį į jų sudėtį.


Leduose yra pakankamai daug baltymų, riebalų ir angliavandenių, ypač reikalingų augančiam organizmui. Juose yra ir žmogui būtinų amino rūgščių, mineralinių medžiagų (kalcio, kalio, fosforo, magnio ir kt.). Suvalgyta ledų porcija gali pakeisti vaikų nelabai mėgstamą įprastą stiklinę pieno. Geriausiai tam tinka grietininiai arba pieniški ledai, nes jų sudėtyje pieno riebalai ir baltymai negali būti pakeisti jokiais kitais augalinės kilmės produktais.

„Vartotojai turi atkreipti dėmesį į informaciją etiketėje – jei skoniui naudojami natūralūs produktai – džemai, sultys, uogos, vaisiai, etiketėse rašoma „braškiniai“, „avietiniai“ ar kt. O jei naudojami nenatūralūs, sintetiniai aromatai, tada žymima „braškių skonio“ ar „kivių skonio“ ir kt. Dažnai galima įsigyti ledų, kurių sudėtyje yra augalinių riebalų. Vietoje pieno jų gamyboje naudojamas vanduo ir pieno bei išrūgų milteliai, stabilizatoriai ir kt. maistinės medžiagos. Todėl nereikėtų susivilioti vien ryškių spalvų pakuotėmis su gražiais paveikslėliais, o pastudijuoti informaciją apie produkto sudėtį. Nors, reikia pripažinti vartotojai dažnai skundžiasi, kad etiketėse informacija sunkiai įskaitoma ar prieinama tik išpakavus ledus. Šias iš vartotojų gautas pastabas visuomet stengiamės perduoti gamintojams“, – komentavo A. Greičiuvienė.

Pasak specialistės, reikia nepamiršti, kad ledai – šaltas produktas, todėl, nenorint persišaldyti, reikėtų po truputį pratinti savo organizmą prie didesnių ledų kiekių. A. Greičiuvienės teigimu, laikant ledus netinkamomis sąlygomis, jie praranda formą, o tai pirmas ir aiškiausias požymis, kad produktai gali būti nekokybiški. Todėl specialistė nerekomenduotų pirkti deformuotų, minkštų ledų, taip pat ištirpusių ir užšaldytų iš naujo.

Nusipirkus nekokybiškų ledų ar ženklinimo etiketėse neradus informacijos apie jų sudėtį, vartotojai gali kreiptis į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą visą parą veikiančia nemokama telefono linija 8 800 40403.