Šiais laikais dietų – devynios galybės. Dieta pagal kraujo grupę – viena iš populiaresnių ir keliančių daugiau klausimų: ar ji iš tiesų veiksminga? O gal tik dar vienas pramanas?
Remiantis amerikiečių daktaro Peter D'Adamo teorija, visi mitybos produktai skirstomi į naudingus, neutralius ir kenksmingus, priklausomai nuo žmogaus kraujo grupės. Pastarosios atsirado skirtingais žmonijos egzistavimo etapais. Taip nutiko dėl nuolatos besikeičiančių gyvenimo sąlygų ir mitybos raciono. Taigi, remiantis tokiu principu reikėtų daryti išvadą, jog šiuolaikinio žmogaus organizmas geriausiai įsisavins tą maistą, kurį valgė tą pačią kraujo grupę turėję protėviai.
Tie patys produktai skirtingo kraujo grupių žmones gali veikti skirtingai - vieni padės mesti svorį, kiti kaip tik jo priaugins. Todėl dieta pagal kraujo grupę kaip tik stengiasi panaikinti šią priežastį. Kai atsisakome maisto, kurį blogai virškiname, organizmas pradeda valytis nuo toksinų, kurie kaupiasi būtent riebaliniuose audiniuose. Tokiu būdu žmogus lieknėja.
4 kraujo grupės: kas kam tinka
- Anksčiausiai atsirado pirmoji kraujo grupė (0). Šios grupės „atstovai“ buvo medžiotojai, taigi jei jūsų kraujo grupė taip pat pirma – labiausiai tinka mėsos produktai. O štai pieno produktų vertėtų vengti.
- Manoma, kad antroji kraujo grupė (A) atsirado Artimuosiuose Rytuose, populiarėjant žemės ūkiui. Jos atstovai – ūkininkai, taigi šios kraujo grupės žmonėms labiausiai tinka vegetariškas maistas.
- Trečiosios kraujo grupės savininkai (B) – klajokliai. Jiems patariama valgyti mažiau grūdinės kultūros produktų ir įtraukti į savo racioną daugiau pieno produktų.
- Ketvirtos grupės (AB) turėtojams pasisekė labiausiai. Jie vadinami „naujaisiais žmonėmis“ ir gali vartoti pačius įvairiausius produktus. Tačiau vis dėl to šios grupės atstovai dažniau nei kiti skundžiasi žarnyno problemomis.
Nesutarimų objektas
Tuo tarpu mokslininkai prieštarauja dietologo Peter D'Adamo „evoliucijos teorijai“. Pavyzdžiui, faktas, jog beveik visų Amerikos indėnų kraujo grupė yra pirmoji (O), leidžia sutikti su D`Adamo teorija, mat medžiotojų tarp indėnų iš tiesų daug, tačiau tokie – toli gražu ne visi. O ką tuomet pasakyti apie majų, actekų ar inkų civilizacijas, kurios pagal kraujo grupių teoriją turėtų būti priskirtos „medžiotojams“, o iš tiesų ūkininkavo ir jų kraujo grupė tikrai nesutrukdė maitintis ne tik mėsos produktais? Jei šių civilizacijų atstovams kraujo grupė nekliudė maitintis įvairiu maistu, tuomet kodėl tai turėtų trukdyti šiuolaikiniam žmogui?
Tarp vietinių Australijos gyventojų dažnai pasitaiko antroji (A) - „ūkininkų“ kraujo grupė. Anot mokslininkų, tai dar vienas įrodymas, kad ši kraujo grupė neturėtų būti siejama su žemės ūkiu, nes Autralija buvo apgyvendinta maždaug prieš 30-60 tūkstančių metų, o žemės ūkiu pradėjo verstis tik prieš 9000 metų. Vadinasi, antroji kraujo grupė atsirado kur kas anksčiau, nei teigia D`Adamas. ir ji niekaip nesusijusi su ūkininkavimu.
Ne tas genas
„Kraujo grupę koduoja tik vienas iš dešimčių tūkstančių genų. Nežinia, kodėl staiga šiam vienam genui reikia skirti tiek daug dėmesio ir kardinaliai keisti savo mitybą. Iš tiesų kiekviena organizmo reakcija (įskaitant ir reakciją į maistą) priklauso ne nuo vieno geno, o nuo ištisos genų kombinacijos.“- teigia genetikos specialistas Oleg Balanovski.
Negana to, yra genų, kurie tikrai turi daug didesnę svarbą. Pavyzdžiui tas, kuris koduoja laktozę – fermentą, skaidantį pieno cukrų. Jei žmogui pasireiškia laktozės trūkumas, jis paprasčiausiai negali suvirškinti pieno. Ir čia paaiškėja vienas įdomus faktas.
Pagal D`Adamo teoriją trečiosios (B) kraujo grupės turėtojai priklauso „klajokliams“ ir jiems rekomenduojama vartoti daugiau pieno produktų. Tačiau tiesa ta, kad laktozės fermento trūkumas – genetinis bruožas, būdingas mongolidams, tarp kurių paplitusi būtent trečioji kraujo grupė. Taigi, D`Adamo siūlomas mitybos planas šiems žmonės netiktų visiškai.
Laikytis ar ne?
Akivaizdu, kad dieta pagal kraujo grupę neturi mokslinio pagrindo, tačiau tai nereiškia, kad ji bloga. Iš tiesų vadovaujantis dietos principais galima pasiekti netgi visai apčiuopiamų rezultatų – juk nė vienos kraujo grupės atstovams nerekomenduojama valgyti riebių ir keptų maisto produktų, ar patiekalų, pagardintų įvairiais kenksmingais maisto priedais. Priešingai: rekomenduojama rinktis tik kokybiškus produktus ir gaminti juos kuo sveikiau.
Kraujo grupės dieta (kaip ir dauguma kitų), skatina labiau įsigilinti į savo mitybos įpročius, juos pakoreguoti. Jau vien to pakanka, kad antsvoris ir virškinimo problemos jūsų nebevargintų. Nereikėtų atmesti ir placebo efekto. Psichologai žino: kuo daugiau jėgų įdedame tobulindami save, tuo didesnė tikimybė, kad pasieksime trokštamą rezultatą.
Maisto toleravimo tyrimas
Yra ir kitoks mitybos pagal kraujo grupę metodas: kraujo tyrimai leidžia nustatyti maisto produktų netoleravimą. Tai labai naudinga, kadangi tam tikrų produktų netoleravimas gali rimtai pakenkti žmogaus sveikatai. Pats didžiausias pavojus tas, kad organizmas ne visuomet iš karto sureaguoja į jam netinkančius produktus. Įprastos alerginės reakcijos metu žmogus netrukus pajunta simptomus ir gali nesunkiai nustatyti, kas būtent juos sukėlė. Užslėptos alerginės reakcijos metu simptomai išlenda tik po kurio laiko, o nuolatos vartojami netinkami produktai organizmą veikia kaip nuodai, kurie ilgainiui smarkiai pakenkia.
Paprastai maistas neturėtų sukelti jokių imuninių reakcijų. Virškinimo proceso metu iš maisto pasisavinti baltymai turėtų pilnai išsiskaidyti į amino rūgštis, kurios patenka į kraują. Tačiau jei organizmo fermentacijos procesas sutrikęs, pavyzdžiui, žmogus serga lėtiniu uždegimu, tuomet žarnyno sienelės tampa pralaidžios ir neatlieka savo apsauginės funkcijos. Štai tuomet į kraują nesunkiai patenka ne iki galo apdorotos maisto dalelės – imunogeniniai baltymai ir makromolekulės.
Maisto toleravimo tyrimas atliekamas labai paprastai: gydytojas ima kraujo mėginį ir stebi kraujo reakciją į paruoštus maisto produktų ekstraktus. Tyrimo metodikų yra keletas:
- Stebimas eritrocitų nusėdimo greitis (ENG). Šiandien ši sistema vertinama prieštaringai: ryšys tarp nusėdimo greičio ir alerginės reakcijos dar nėra įrodytas.
- Stebima kraujo ląstelių neutrofilų veikla (skirtingi liaukocitai, atsakingi už fagocitozę – bakterijų suradimą ir sunaikinimą organizme).
- Matuojama faktinė alerginė reakcija: imunoglobulinų IgG4 ir IgE kiekis kraujyje. Šis metodas laikomas pačiu patikimiausiu, tačiau ir čia atsiranda skeptikų, teigiančių, kad šis tyrimas taip pat neįrodo produktų netoleravimo.
Savaime suprantama, kraujo tyrimais paremtas mitybos planas yra kur kas patikimesnis, nei mityba pagal kraujo grupę. Tačiau nereikėtų pasikliauti vien tyrimais, mat kraujo reakcija į tam tikrus produktus gali visiškai neatspindėti tikrosios organizmo reakcijos.
Išvados
Specialistai teigia, kad maisto produktų parinkimas atsižvelgiant į kraujo grupę, labiau primena fantastiką, nei realybę. Kitaip tariant, maitintis pagal tokią sistemą – tas pats, kas pasitikėti astrologų prognozėmis: norite – tikėkite, norite – ne.
Rinktis maisto produktus atsižvelgiant į produktų toleravimo testo rezultatus – kur kas išmintingesnis sprendimas, tačiau jis tikrai negarantuoja, kad jis bus tikslus.
Panašu, kad šioje srityje ateitis priklauso genetikos mokslui. Genetinei analizei tinka ne tik kraujas iš venos, bet ir epitelio mėginiai. Kiekviena žmogaus kūno ląstelė saugo individualią genetinę informaciją. Kad būtų sudaryta individuali mitybos programa, laboratorijoje išanalizuojama daugiau nei 60 genų, kontroliuojančių pagrindinius medžiagų apykaitos procesus.