Plika akimi nustatyti, kuriai daržovei ar kuriems žalumynams užauginti buvo naudojami nitratai, o kam – ne, gali būti labai sudėtinga, ypač neprityrusiems. Tačiau specialistai per daugelį metų pastebėjo šiokius tokius skiriamuosius požymius ir dalinasi patarimais su tais, kurie nori valgyti kaip galima sveikesnį maistą.

Požymiai, kurie išduoda „chemiją“

Struktūra ir šviežumas. Liguista žalia spalva – ženklas, kad produktą buvo stengiamasi užauginti greitai. Per trumpą laiko tarpą tai galima padaryti tik naudojant nitratus. Jeigu paimsite į saują ryšelį žalumynų (petražolių, svogūnų laiškų, salotų) ir laikysite vertikaliai, o jie tuoj pat palinks į šoną, tai kvepia ta pačia „chemija“.

Be nitratų su daržovėmis žmogus gali gauti ir vadinamųjų azoto bakterijų, kurios gyvena ant daržovių paviršiaus. Jeigu yra taip, jos paprastai greitai genda. Jeigu ant apetitą keliančios žievelės randate tokių pažeidimų, geriau tokių daržovių nepirkite.

Reikėtų atsižvelgti dar į kai ką. Sveikose daržovėse gausu antioksidantų, dėl kurių poveikio iš dalies neutralizuojama nitratų įtaka organizmui. Tačiau kuo produktas senesnis, tuo mažiau antioksidantų jis turi. Dėl šios priežasties stenkitės daržoves pirkti iš ryto – taip tikimybė įsigyti šviežesnių produktų yra didesnė. Apžiūrėkite, ar nenudžiūvę žalumynų galiukai, daržovių „uodegytės“, ar žievelė ir lapai yra stangrūs.

Dydis. Dėl nitratų poveikio vienos daržovės gali užaugti labai didelės, kadangi „chemija“ suveikė kaip augimo stimuliatorius. Kitos gi būna visiškai mažytės – tai reiškia, kad buvo persistengta, kad nitratų dozės buvo per didelės. Geriausia rinktis įprasto dydžio produktus. Jis priklauso nuo rūšies. Jeigu kasmet perkate tuos pačius vaisius ir daržoves, pasistenkite įsidėmėti, kokio jie būna dydžio, ir lyginkite. Tarkim, špinatų lapai neturėtų būti didesni už kiaušinį, o petražolės, užaugintos be nitratų – ne aukštesnės kaip 15 cm.

Spalva ir kvapas. Per daug šviesi ir netolygi daržovių arba žalumynų spalva paprastai išduoda, kad tokia produkcija negavo pakankamai saulės šviesos. Tai reiškia, kad sutriko ir fotosintezė, todėl spalva blyški. Žinoma, toks ryšys yra, tačiau jeigu tokia daržovė yra įprasto dydžio, tai greičiausiai reiškia, kad auginta ji naudojant nitratus. Ryšys toks: didelės nitratų dozės stimuliuoja greitą augimą, tačiau daržovė subręsti nesuspėja, ir tai ją išduoda. Dėl tos pačios priežasties kenksmingi vaisiai ir daržovės arba nekvepia, arba kvepia labai silpnai. Na, o jeigu nuo jų trenkia metalu, abejonių nelieka jokių – be chemijos tikrai neapsieita, be to, jos sunaudota gana daug.

Renkantis pomidorus atliekamas testas: jeigu pomidorų spalva viduje yra šviesesnė negu odelė, galima beveik 100 % teigti, kad prieš jus – „pažeidėjas“. Nepasikuklinkite, paprašykite pardavėjo perpjauti ir parodyti vieną ir jums.

Savo – geriausia

Savaime suprantama, geriausia pirkti vietinių tiekėjų produkciją. Logika tokia: kuo daugiau trąšų, tuo ilgiau negenda daržovės. Chemijos dažniausiai importuotose daržovėse, kadangi reikia, kad jos ilgiau išsilaikytų.

Kiek ir ko galima suvalgyti

Net jeigu daržovėse ir neviršijamas nitratų kiekkis, apsinuodyti jais galima suvalgius per daug daržovių. Saugi nitratų paros norma – 5 mg vienam kūno masės kilogramui, vidutiniškai suaugusiam žmogui – 325 mg per dieną. Jeigu suvartojama dvigubai daugiau, sutrinka skydliaukės, širdies, centrinės nervų sistemos veikla. Todėl prieš valgant vakarienei kopūstus ir agurkus reikėtų pamąstyti, ar su rytinėm ridikėlių ir svogūnų salotom neviršijote normos.

Štai leistinos nitratų normos miligramais vienam produkto kilogramui:

Svogūnai – 80;
Grunte/šiltnamyje auginti pomidorai – 150/300;
Agurkai, auginti grunte/šiltnamyje – 150/400;
Paprikos – 200;
Bulvės – 250;
Cukinijos – 400;
Kopūstai – 900;
Ridikai – 1200;
Burokėliai – 1400;
Krapai, petražolės – 1500;
Grunte/šiltnamyje auginti lapiniai žalumynai – 2000/3000.

Kaip nukenksminti?

Jeigu nesate tikri, ar pirkinys ekologiškas, geriau žalio jo nevalgyti. Apdorojant termiškai dalis vitaminų žus, tačiau pažiūrėjus iš kitos pusės, jūs sumažinsite negatyvų chemijos poveikį organizmui. Verdant arba kepant protopektinai virsta pektinais, o jie yra geri sorbentai.

Pamirkykite daržoves ir žalumynus pasūdytame vandenyje (arbatinis šaukštelis arba du stiklinei vandens). Per pusvalandį jis ištrauks dalį nitratų.

Kaip jau minėta, antioksidantai mažina riziką apsinuodyti chemija. Jų daugiausia citrinose, spanguolėse, obuoliuose ir obuolių acte. Ruoškite salotas su šiais produktais.

Didžioji nitratų dalis kaupiasi tose dalyse, kuriomis intensyviai juda sultys. Jei kalbėtume apie burokėlius, agurkus, bulves ir cukinijas, tai būtų žievė, jei apie morkas, pomidorus ir kopūstus – stiebo galiukas, jei apie ridikėlius – „uodegytė“. Pašalinę šias dalis nitratų suvartosite daug mažiau.

Pirmoji pagalba apsinuodijus

Apsinuodijimo požymiai: skrandžio skausmai (netgi silpni), pykinimas ir galvos skausmas.

• 3–4 kartus išplaukite skrandį druskos tirpalu (šaukštelis druskos 2–3 stiklinėms vandens) arba bent jau paprastu vandeniu.
• Išgerkite sorbentų (aktyvintos anglies ir pan.).
• Po 5–10 minučių suvalgykite  šaukštą medaus ir išgerkite stiklinę vandens. Taip sorbentai nusileis į plonąją žarną, kur taip pat reikalingas valymas.
• Kartokite 2 ir 3 punktą kas dvi valandas, kol būklė pagerės.
• Pasidarykite valomąją klizmą (su druskos tirpalu arba paprasčiausiu vandeniu), kad plonosios žarnos turinys (vadinasi, ir nitratai) galėtų nekliudomai pasišalinti.