Nuo šių metų balandžio mėnesio savo veiklą pradėjo Kraujo donorų registras, kurio duomenų valdytoja yra Sveikatos apsaugos ministerija, o Centrinė Kraujo donorų registro tvarkymo įstaiga – Higienos institutas. Pagrindinės registro funkcijos – registruoti kraujo ir kraujo sudedamųjų dalių donorus, rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti ir teikti fiziniams ir juridiniams asmenims registro duomenis.

Higienos institutas, kaip Centrinė Kraujo donorų registro tvarkymo įstaiga ir asmens duomenų tvarkytoja, sukūrė ir įdiegė registro programinę įrangą, leidžiančią kraujo donorystės įstaigoms teikti registrui ir gauti iš jo duomenis apie kraujo donorus ir jų donacijas. Sukurti du duomenų teikimo būdai: naudojant žiniatinklio paslaugas (webservice) ir rankiniu būdu tiesiogiai prisijungus prie registro duomenų bazės. Kraujo donorystės įstaigos, turinčios savo informacines sistemas, gali pasirinkti, kokiu būdu teikti duomenis. Pirmenybė teikiama žiniatinklio paslaugų naudojimui, nes tai leidžia įstaigų specialistams teikti duomenis realiu laiku dirbant su savo informacine sistema. Kraujo donorystės įstaigoms, kurios kol kas dar neturi galimybių greitai modifikuoti savo turimas informacines sistemas darbui su registru, sukurtas papildomas duomenų perdavimo būdas – eksporto-importo modulis.


"Pirmą kartą Lietuvos istorijoje sukurta šiuolaikinius reikalavimus atitinkanti informacinė sistema, kurioje bus kaupiama informacija apie šalies kraujo donorus ir jų donacijas, nepriklausomai nuo to, kur jos buvo atliktos. Tai reikšmingas mūsų sveikatos sistemos pasiekimas, – teigia sveikatos apsaugos viceministras Audrius Klišonis. – Labai svarbu užtikrinti sąlygas saugiai tvarkyti registro duomenis, išsaugant informacijos konfidencialumą, prieinamumą, vientisumą ir tinkamą kompiuterizuotų darbo vietų bei tinklo įrangos funkcionavimą". Pasak A. Klišonio, registro duomenų saugumui užtikrinti kompleksiškai naudojamos administracinės, techninės ir programinės priemonės, padedančios įgyvendinti reagavimo, atsakomybės, elektroninės informacijos saugos suvokimo kėlimo ir saugos priemonių projektavimo ir diegimo principus.

Lietuvoje yra keturios kraujo donorystės įstaigos: VšĮ Nacionalinis kraujo centras, Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, UAB "Kraujo donorystės centras" ir naujai įsteigtas Kauno klinikų Kraujo centras. Visos kraujo donorystės įstaigos turi savo informacines sistemas. Jų informacinių technologijų specialistai turi pritaikyti savo turimas informacines sistemas automatiniam duomenų perdavimui registrui. Baigus modifikacijos darbus, duomenys apie kraujo donorus ir jų donacijas numatyta tvarka bus perduodami Registrui.

Šiuo metu visos kraujo donorystės įstaigos vykdo savo informacinių sistemų adaptacijos darbus sąveikai su Kraujo donorų registru. Skirtingai nuo kitų įstaigų, kurios pereinamuoju periodu numato naudotis sukurtu eksporto-importo moduliu, Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos iš karto pasirinko patį tobuliausią duomenų perdavimo būdą – žiniatinklio paslaugas (webservice). Intensyviai vyksta duomenų perdavimo derinimo darbai Nacionaliniame kraujo centre prie Sveikatos apsaugos ministerijos.