Kokie produktai patys naudingiausi?

Gamta pasirūpino, kad su natūraliais produktais žmogus gautų visą biologiškai aktyvių medžiagų, būtinų visavertei organizmo veiklai palaikyti. Kokie gi iš jų naudingiausi? Šis sveikiausių produktų dešimtukas tėra sąlyginis, orientacinis, tad jį galima pildyti, pratęsti, įtraukti į jį įvairių žalumynų, vaisių, uogų ir daržovių.

Žuvis

Jeigu į savo racioną reguliariai įtrauksite žuvies (t. y.  valgysite ne rečiau kaip po tris kartus per savaitę), pakeisite ja mėsą, ženkliai sumažinsite širdies ligų vystymosi ir paūmėjimo riziką (pavyzdžiui, aterosklerozės, išeminės ligos ir panašiai), taip pat ir cholesterolio kiekį kraujyje. Esmė ta, kad žuvis mėsai niekuo nenusileidžia (joje labai daug žmogaus organizmui naudingų medžiagų – nuo 13 iki 23 % baltymų, riebalų ir mineralinių medžiagų), be to, jos baltymus organizmas įsisavina lengviau.



Rupi ruginių miltų arba pilno grūdo duona

Būtent tokią duoną valgė mūsų proseneliai. Duona iš ruginių miltų, rupaus malimo duona, pilno  grūdo duona turi ne tik daug vitaminų ir mineralinių medžiagų, bet taip pat ir nepalyginti daugiau ląstelienos. Kuo ji naudinga? Ląsteliena mažina cholesterolio lygį kraujyje ir arterinį kraujospūdį, stimuliuoja virškinimą, gerina medžiagų apykaitą, padeda pašalinti iš organizmo šlakus ir toksinus, atsinaujinti ląstelėms ir išsaugoti jaunystę. Tačiau nepamirškite, kad viskam turi būti saikas: jeigu ląstelienos suvartojama per daug, tai gali baigtis meteorizmu ar turėti kitų nemalonių pasekmių.



Obuoliai

Iš 15 vitaminų, būtinų žmogaus organizmui, obuoliuose yra 12 – tai B grupės vitaminai, vitaminai C, E, P, karotinas, folio rūgštis ir kt. Jie turi daug mineralinių medžiagų (kalio, fosforo, natrio, magnio, jodo, geležies), cukrų (fruktozės, gliukozės, sacharozės), taip pat pektinų ir maistinių skaidulų. Jeigu kasdien valgysite obuolius, sumažinsite širdies ir kraujagyslių bei onkologinių ligų vystymosi riziką. Šie vaisiai valo organizmą, padeda pašalinti iš jo šlakus ir toksinus, mažina cholesterolio lygį. Be to, juose daug antioksidantų, kurie apsaugo ląsteles nuo senėjimo.



Morkos

Morkose yra daug karotino (vadinamojo „grožio vitamino“), vitaminų B1, B2, B3, B6, C, E, K, PP, mineralinių medžiagų (kalio, kalcio, natrio, magnio, geležies, vario, jodo, fosforo, kobalto ir kt.), fermentų, fruktozės, gliukozės, lecitino, amino rūgščių, baltymų ir krakmolo. Morkas valgyti rekomenduojama sergantiems širdies, kepenų, tulžies pūslės ligomis, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, sutrikus medžiagų apykaitai ir druskų balansui, prasidėjus uždegiminiams procesams. Ši daržovė taip pat užkerta kelią onkologinėms ligoms, gerina kraujotaką ir yra labai naudinga regėjimui.



Moliūgai

Moliūgą galima drąsiai vadinti dietinės mitybos karaliumi. Šią daržovę ne veltui rekomenduojama valgyti sergant daugeliu širdies, kraujagyslių, skrandžio, žarnyno, kepenų, inkstų ligų, peršalus. Moliūguose, kaip jokiose kitose daržovėse, labai daug geležies, todėl jie tinka anemijos atveju. Vitaminas C, B grupės vitaminai, karotinas, vitaminai E, PP, K, T stiprina plaukus, nagus, saugo odą nuo senėjimo ir neleidžia kauptis nereikalingiems kologramams. Taip pat moliūguose daug pektininių medžiagų ir natūralių antioksidantų, kurie padeda pašalinti iš organizmo toksinus, mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir stiprina imunitetą.



Juodieji serbentai

Šios stebuklingos uogos lenkia visas kitas. Jose daug vitamino C (kad žmogus gautų reikiamą jo paros normą, užtenka suvalgyti 30–60 g serbentų) ir vitamino P (100 g uogų – nuo 5 iki 10 paros dozių), mineralinių medžiagų (geležies, mangano, magnio ir kt.), pektininių, rauginių medžiagų, organinių rūgščių. Serbentai stiprina kraujagyslių sieneles, skatina kraujo gamybą, mažina kraujospūdį ir tinka infekcinių ligų profilaktikai bei gydymui. Dar šios uogos gerina medžiagų apykaitą, neleidžia atsirasti antsvoriui. Jas rekomenduojama vartoti ir nutukimo atveju.



Erškėtuogės

Erškėtuogės ne veltui laikomos vaistu nuo gausybės ligų. Iš uogų ir vaisių jos turi daugiausiai vitamino C, tačiau tai dar ne viskas: jose daug B grupės vitaminų, karotinoidų, vitamino P, K, mineralinių medžiagų (fosforo, kalio, kalcio, magnio, geležies, cinko, molibdeno, kobalto, chromo), cukraus, obuolių ir citrinų rūgšties, rauginių ir pektininių medžiagų. Antpilai, nuovirai ir arbatos iš erškėtuogių užkerta kelią širdies ir kraujagyslių ligoms, didina organizmo atsparumą įvairioms infekcijoms ir pasižymi stiprinamuoju bei tonizuojamuoju poveikiu.



Džiovinti vaisiai

Razinos, abrikosai, figos, datulės, džiovinti obuoliai ir kriaušės kuo puikiausiai atstoja cukrų ir saldumynus su dirbtiniais priedais. Džiovintus vaisius gali vartoti žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių, plaučių ligomis, bronchine astma, anemija, peršalimu. Be to, jie puikiai stiprina imuninę sistemą, stimuliuoja kraujo gamybą ir valo žarnyną.



Žalioji arbata

Žalioji arbata turi daug vitaminų (A, K, PP, C, B grupės) ir mineralinių medžiagų (kalio, cinko, fluoro, jodo), yra naudingesnė už juodąją. Šis gėrimas gerina širdies, inkstų, kepenų veiklą, stiprina imunitetą, normalizuoja kraujospūdį, stiprina kraujagyslių sieneles, neutralizuoja laisvuosius radikalus, valo šlakus, mažina tikimybę susirgti vėžiu ir lėtina organizmo senėjimo procesus. Pasižymi antimikrobiniu poveikiu.



Medus

Šis produktas yra itin naudingas: jis didina organizmo atsparumą daugeliui infekcijų ir pasižymi baktericidiniu poveikiu. Jį rekomenduojama naudoti gydantis kepenų, virškinimojo trakto, kvėpavimo organų ligas. Meduje daug vitaminų (C, K, E, P, taip pat B grupės), fermentų, organinių rūgščių ir proteinų, kalio, kalcio, magnio, chromo, natrio, nikelio, silicio, geležies, vario, sidabro ir kt.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
as
2012-04-23 11:57
mhmm skanu