Pavasaris po truputį užleidžia vietą vasarai. Termometro stulpelis dienomis kyla vis aukščiau, tačiau rytai ir vakarai šiluma dažniausiai nelepina. Dėl didelių temperatūros svyravimų peršalti nesudėtinga, tačiau tiems, kurie nenori tapti virusų aukomis, specialistai turi ką patarti.

Pasitepkite nosį aliejumi arba kremu. Prieš einant į lauką patartina imtis saugumo priemonių, kurios neleistų „prilipti“ infekcijai. Jums puikiai tiks tepalai, kurių sudėtyje yra oksolino, paprasti aliejai ir vaikiškas kremas. Riebus jų pagrindas užkirs kelią virusams, neleis jiems patekti į jūsų organizmą. Kad apsisaugotumėte, patepkite abiejų šnervių vidinę pusę plonu tepalo sluoksniu, o šią procedūrą kartokite 2–3 kartus per dieną.

Turėkite imbiero atsargų. Jų eteriniai aliejai efektyviai „nubaido“ virusus. Tiesiog atsipjaukite gabaliuką šaknies, įsidėkite į burną ir kramtykite tiek, kiek turėsite kantrybės.

Išdėliokite patalpoje, kurioje būnate, česnako skilteles. Žinoma, valgyti darbe šio produkto dėl savaime suprantamų priežasčių nereikia – tai būtų nekorektiška. Tačiau jūs galite drąsiai biure (ar kur nors kitur) išdėlioti perspaustus česnakus. Jų sudėtyje esantys fitocidai užmuša aplinkui ore sklandančius virusus. Jeigu jus gąsdina mintis, ką apie jus pagalvos kolegos, pasidarykite česnakų vėrinį nuo gripo – pasikabinkite ant siūlo 1 arba 2 svogūno dantukus. Po drabužiais jų nesimatys, ir apie šią priemonę žinosite tik jūs.

Dažniaus plaukite rankas. Būtent per jas į nosies ir burnos gleivinę virusai patenka lengviausiai. Jeigu anksčiau apsiribodavote tik tuo, kad rankas nusiplaudavote tik išėję iš tualeto, epidemijų atveju teks tai daryti daug dažniau (žinoma, nebent esate pasiryžę surizikuoti).


Pradėkite stiprinti vietinį imunitetą. Kiekvieną rytą delnais pasisemkite vėsaus vandens, įsiurbkite jo per nosį ir išpūskite. Pakartokite šią procedūrą 3 arba 4 kartus. Taip nosis patiria vietinį stresą, o smegenys duoda komandą siųsti į nosies gleivinę priešuždegiminių medžiagų. Kelioms valandoms tai apsaugos nuo virusų atakos.

Dezinfekuokite indus – patalpoje sklandantys virusai nusėda į juos ir kelia pavojų susirgti. Vien išplauti indus po karštu vandeniu nepakaks – nepatingėkite juos aplieti ir verdančiu vandeniu (ypač – darbo vietoje, nes jūs dažniausiai nežinote, kas gėrė iš vieno ar kito puodelio). Darykite tai kiekvieną kartą, kai tik prisimenate ir turite tokią galimybę.

Vėdinkite patalpas. Su kiekvienu kostelėjimu ar nusičiaudėjimu virusų koncentracija ore vis didėja, tad tikimybė, kad kurį nors iš jų pasigausite ir jūs, gana nemaža. Koncentraciją galima sumažintinti skersvėju – vėdinkite patalpą kas valandą, bent po 5 minutes.

Nuplaukite virusus. Niekas kitas taip gerai nepašalina jų nuo gleivinių, kaip druskos tirpalas. Ant darbo stalo visada turėkite silpno hipertoninio tirpalo. Purkškite juo nosies gleivinę po 5 kartus per dieną. Grįžę namo ištirpinkite pusę arbatinio šaukštelio jūros druskos stiklinėje šilto vandens ir šiuo skysčiu kruopščiai paskalaukite nosį ir gerklę.

Kvepinkitės eteriniais aliejais – tai geriausi kvepalai, pasižymintys antibakterinėmis ir antivirusinėmis savybėmis. Galite aplink darbo vietą papurkšti citrinų, pušų arba kardamonų aliejaus, nepamirškite juo pasitepti ir savo riešų.

Gerkite jogų arbatą. Viena iš jo sudedamųjų dalių – kardamonas – yra labai stiprus antiseptikas. Receptas paprastas: paimkite 9 kardamono kapsules, 7 gvazdikėlius, 0,5 arbatinio šaukštelio tarkuoto imbiero ir 1 cinamono lazdelę (smiliaus ilgumo). Sudėkite visus komponentus į verdantį vandenį (0,5 litro), virkite 5 minutes, įpilkite stiklinę pieno, užvirinkite. Perpilkite arbatą į termosą ir pasiimkite į darbą arba gerkite ją prieš miegą.