Aromaterapija – gilias tradicijas menanti ir daugelyje medicinų žinoma priemonė stiprinti fizinę ir emocinę sveikatą. Kam tinka eteriniai aliejai, kaip jie veikia – apie visa tai ir dar daugiau pasakoja aromaterapeutė Laimė Kiškūnė.

Aromaterapija siejama su eterinių aliejų naudojimo terapiniams tikslams pradžia maždaug nuo Renesanso – XIV a. Tuo metu Europoje, ypač vienuolynuose, buvo pradėti intensyviai distiliuoti aromatiniai augalai, o eteriniai aliejai imti naudoti emocijoms subalansuoti, nuotaikai pataisyti, proto veiklai pagerinti, atminčiai sustiprinti.

XX a. aromaterapija ėmė vystytis kaip mokslinė disciplina. Šiuo metu aromaterapija vadinamos visos natūralių, autentiškų eterinių aliejų naudojimo formos terapiniams tikslams. Aromaterapija atskiriama nuo kvapų naudojimo tiesiog kvėpinimuisi ar estetiniais tikslais.

„Dar visai neseniai kvapų chemijos specialistai eterinius aliejus laikė augalų medžiagų apykaitos atliekomis, sudarytomis iš įvairių cheminių junginių mikstūros, nesugebėdami, o gal nenorėdami suvokti, kad autotrofiniai organizmai negamina pašalinių produktų apskritai.

Kai tyrimai apie augalų metabolizmą kiek pasistūmėjo į priekį, tapo aišku, jog eteriniai aliejai yra sudėtingas augalo antrinių metabolitų mišinys, sudarytas iš unikalios aromatinių junginių dermės, kurios kokybę ir sudėtį ištobulino evoliucijos jėgos, siekdamos suteikti didžiausią paspirtį augalo kovai už išgyvenimą ir rūšies išlikimą (dauginimąsi)“, – sako ekspertė.

Kol eterinių aliejų buteliukas guli kišenėje ar stovi lentynoje, jis yra neutralus. Tačiau eterinį aliejų išgarinus, užtepus ant šlapios odos, aromatinės molekulės yra sužadinamos ir akimirksniu įgauna teigiamą arba neigiamą krūvį. T.y. iš statinės būklės jos pereina į dinaminę.

Laimė Kiškūnė pasakoja, kad aromatinės molekulės turi įvairiopą energetinį aktyvumą. Vienos iš jų atiduoda elektronus į aplinką, nes turi jų perteklių, o kitoms trūksta elektronų ir jos juos stengiasi prisijungti. Dėl šio elektrinio aktyvumo vieni eteriniai aliejai laikomi negatyvantais ir pasižymi raminančiomis, priešuždegiminėmis savybėmis, kiti – pozityvantais ir turi žadinančių, tonizuojančių, antiinfekcinių savybių.

Ši sistema darniai įsilieja į visuminius pasaulio dėsnius, kurie aprašomi klasikinėse medicinose. Tradicinės kinų medicinos Yin principą atitinka negatyvų krūvį, yang – pozityvų krūvį turintys eteriniai aliejai. Graikų-arabų medicinos ar ajurvedos karštumo ir sausumo ar šaltumo ir drėgnumo sąvokas vėlgi galima susieti su aktyviaisiais pozityvantais ir ramiaisiais negatyvantais eteriniais aliejais.

Kvapai – tarpininkai tarp vakarietiška tradicija ir alternatyviomis vadinamų medicinos disciplinų

Pasak kvapų ekspertės, šiuolaikinėms terapijoms būdingas dialoginis principas, kai mėginama megzti dialoginį kelių sistemų santykį. Tai gali pailiustruoti žinomo britų aromaterapeuto G. Mojay sukurti eterinių aliejų mišiniai čakroms. Tokių eterinių aliejų mišinių jokioje jogos tradicijoje nerasime. Jie tarsi intuityvus šiuolaikinio žmogaus, terapeuto, kūrėjo atsakas į tam tikrą kontempliatyvią tradiciją (pvz., jogą).


„Aromatines substancijas galime pagrįsti cheminiu požiūriu, bet sykiu jos be savo grynai medžiaginės turi ir subtilesnę pusę, kurią galėtume nusakyti kaip jų kokybinį funkcionavimą. Tas kokybinis funkcionalumas leidžia kvapiąsias substancijas susieti su tokiomis sistemomis kaip došos ar humorai, kurie nėra grynai fiziologiniai, jie yra ir kokybinės interpretacijos dalykai“, – sako Laimė Kiškūnė.

Jau minėjome pozityvių ir negatyvių aromatinių junginių savybes. Jei prisiminsime, kad vata yra lengva, sausa, judri ir šalta, jos normalizacijai reikėtų naudoti jai priešingus – drėgnus, raminančius ir šildančius eterinius aliejus, tokius kaip santalų, rožių, šafranų, pačiulių ir prieskonių.

Kadangi pitta karšta ir drėgna, ją balansuoti reikėtų vėsinančiais, karštį mažinančiais, džiovinančiais, maitinančiais ir raminančiais eteriniais aliejais – arabinių jazminaičių, vetiverijų, didramunių, vaistinių ramunių, citrinžolių, kraujažolių, nerolio, italinių šlamučių, laimų.

Kapha susideda iš vandens ir žemės pradų, savo prigimtimi ji šalta, drėgna, todėl kaphos sutrikimus rekomenduojama balansuoti džiovinančiais ir kaitinančiais bei tonizuojančiais eteriniais aliejais – vetiverijų, bosvelijų, kadagių vaisių ir prieskonių.

Atarai – seniausi pasaulio kvepalai

Jeigu norėtume rašyti išsamią parfumerijos istoriją, turėtume pirmiausiai prisiminti itrus arba atarus, arba otus, kaip seniausius pasaulio kvepalus iš kurių kilo ir visi šiuolaikiniai. Atarai tebekuriami ir šiandien. Tik, deja, jie yra nedaug kam žinomi, o, kaip daugelis brangių, retų, ypatingų dalykų žemėje – dažnai dar ir klastojami. Tikrieji itrai arba atarai yra parfumerijos deimantai ir perlai, tikri distiliavimo meno stebuklai.

Kitas įdomus faktas, kuris radikaliai keičia kvepalų istorijos sampratą, pasak aromaterapeutės, yra jų maišymas. Mes įsivaizduojame, kad kvepalai kuriami maišant įvairius kvepiančius „lašiukus“ ir juos supilant į spiritą ar specialų parfumerinį skiediklį. Atarai nemaišomi.

Tikri atarai gaminami daug rankų darbo ir didelio substancijų išmanymo reikalaujančiu distiliavimo būdu, dideliuose molio ar vario induose. Priklausomai nuo ataro rūšies, laikas reikalingas išdistiliuoti atarui trunka nuo trijų mėnesių iki dviejų metų. Dažniausiai distiliuojami trapių žiedų atarai – rožių, jazminaičių, čampakų, henos, paridžatų, imbierinių lelijų arba tokių ypatingų substancijų kaip šafranas ar Gangos dumblas.

Eteriniai aliejai – ir nuotaikai pataisyti, ir atminčiai sustiprinti

„Tikro ataro kvapas – tai kvapų visata, Rojaus kvapas žemėje. Jo neįmanoma palyginant su šiuolaikiniais sintetiniais kvepalais. Šiuo metu daugiausiai tradicinių atarų distiliuojama Indijoje. Tačiau tai nereiškia, kad jūs ant kiekvieno kampo jų nusipirksite. Aukštos kokybės tradiciniai atarai daugiausiai parduodami arabų šalims, Japonijai, Tailandui, JAV, jų šiek tiek nusiperkame ir Lietuvoje. Atarų gamintojų šeimos atstovas Indijoje juos naudoti rekomenduoja terapiniais tikslais: įvairių žolių ir gėlių kvapai žinomi kaip gydantys nuo seniausių laikų. Pavyzdžiui henos, šafrano kvapas žinomas dėl savo šildančių savybių. Jie populiarūs žiemą, nes labai maloniai šildo ir kaitina“, – teigia Laimė Kiškūnė.

Didžiausia atarų vartotoja yra tabako pramonė. Atarais kvėpinamos geriausios cigaretės. Greitai auganti masalų (prieskonių mišiniai arbatoms ir kulinarijai) ir burnos gaiviklių pramonė kyla kaip antras didelis atarų vartotojas. Kartu paėmus, jie sunaudoja apie 90 proc. visų atarų. Apie 5 proc. atarų sunaudojami kaip kvepalai.