Turbūt nedaugeliui Lietuvoje yra žinomas Annos Wigmore (Ona Varapickaitė, 1909 – 1994) vardas. Tai lietuvė, vaikystėje emigravusi į JAV. Anna Wigmore buvo natūropatė ir neapdoroto, gyvo maisto bei želmenų sulčių vartojimo pradininkė pasaulyje. Ji parodė, kad šiais produktais žmonės gali maitintis ir gydytis. Anna visą savo gyvenimą paskyrė žmonėms – juos gydė natūraliai metodais.

Atminimo įamžinimas Kruopiuose, Akmenės rajone

2011 metais grupė Annos Wigmore draugų ir bendraminčių nutarė įamžinti Annos atminimą. 2012 metų rugsėjo 23 dieną Kruopių dvaro parke jos atminimui bus atidengtas paminklas. Šiai idėjai pritarė Akmenės savivaldybė, Kruopių seniūnė ir bendruomenė. Akmenės savivaldybė mero bei administracijos direktoriaus iniciatyva buvo suburta paminklo sukūrimo darbo grupė. Tikimasi, kad paminklo atidengimas taps dideliu įvykiu. Į iškilmingą atidengimo ceremoniją planuoja atvykti daug svečių  iš viso pasaulio.

Siekdami įamžinti Lietuvoje dar mažai žinomos tautietės Annos Wigmore atminimą rugsėjo 18 – 23 dienomis bus suorganizuotos konferencijos ir daugybė susitikimų - Klaipėdos universitete, Vilniuje Kongresų rūmuose ir kitur. Žmonės iš anksto kviečiami juose dalyvauti.

Keletas faktų apie Anną Wigmore

Antano ir Onos Varapickių šeimoje Kruopių seniūnijos Pleikių kaime (dabartinis Akmenės rajonas) 1909 metų kovo mėnesio 3 dieną gimė silpna, ligota ir neišnešiota mergaitė. Ji buvo pakrikštyta Kruopių bažnyčioje Onos vardu. Dar prieš jai gimstant, jos tėvas išvyko į Ameriką, todėl gimdymą priėmė ir mergaitę globojo Papilės seniūnijos Dumbrių kaime gyvenusi žolininkė ir pribuvėja Marija Repšienė, kurią Ona vadino Bobulyte. Bobulytės M. Repšienės globojama ir gydoma, mergaitė sustiprėjo, užaugo ir tapo jos pagalbininke: padėjo jai rinkti vaistažoles ir gydyti per Pirmąjį pasaulinį karą sužeistus rusų bei vokiečių karius.


Bobulytės M. Repšienės pastangomis 1922 metais Ona, būdama trylikametė beraštė paauglė, išvyko į Ameriką pas anksčiau čia emigravusius savo tėvus. Kol sulaukė pilnametystės, sunkiai dirbo tėvų namuose. Kartą jai vežimas pervažiavo ir sutraiškė kojas, prasidėjo gangrena, bet ji, prisiminusi, kaip kartu su Bobulyte tėviškėje trintomis žolėmis gydė sužeistus karius, kategoriškai atsisakė gydytojų pasiūlytos amputacijos. Mergaitė dėjo ant žaizdų įvairias žoles ir gydėsi pati. Ir dar ją gelbėjo šunelis, laižydamas jos sužalotas kojas. Ir įvyko stebuklas – liga pasitraukė, Ona išsaugojo kojas, o vėliau netgi dalyvavo garsiajame Bostono maratone ir tapo jo nugalėtoja!

Sulaukusi pilnametystės, Ona paliko tėvų namus, įsidarbino ligoninėje slauge ir ėmė lankyti sekmadieninę mokyklą prie bažnyčios. Savo pavardę ji sutrumpino ir tapo Anna Warap, o 1930 metais ištekėjo ir tapo Anna Wigmore. 1941 metais ji pagimdė dukrą Vilmą, o 1942 metais įgijo JAV pilietybę.

Išbandymai, ieškojimai ir atradimai

Kai Anna Wigmore sulaukė penkiasdešimties metų, ėmė blogėti jos sveikata: pražilo plaukai, pradėjo byrėti dantys, ji susirgo kolitu ir storosios žarnos vėžiu. Anna Wigmore buvo labai tikinti ir savo sveikatos problemų sprendimą rado Biblijoje, Senajame Testamente. Perskaičiusi, jog fiziškai ir psichiškai paliegęs Babilono karalius Nebukadnezaras išsigydė žolėmis, Anna Wigmore irgi ėmė ieškoti tos stebuklingos žolės ir galiausiai atrado kviečių želmenų sultis. Ji išsigydė, atgavo jėgas ir energiją, o paskui padėjo pakilti iš ligos patalo daugeliui savo aplinkos žmonių.

Anna Wigmore pirmoji pasaulyje žmonėms gydyti ir maitinti ėmė vartoti želmenų sultis. 1963 metais Bostone ji įsteigė Hipokrato sveikatos institutą, vėliau parašė keliolika knygų apie želmenų sultis, mitybą įvairių sėklų daigais bei termiškai neapdorotu maistu. Ji lankėsi daugiau kaip 35-iose pasaulio šalyse ir skaitė jose paskaitas. Anna Wigmore skyrė savo gyvenimą žmonėms, kad jie būtų sveiki. Ji atgaivino ir įgyvendino Hipokrato šūkį, kad „maistas turi būti vaistas“, todėl ir savo sukurtą neapdoroto maisto, želmenų sulčių bei daigų dietą pavadino Hipokrato dieta, o sveikatos centrą – Hipokrato sveikatos institutu.

Anna Wigmore kalbėjo taip: „Daugybė žmonių turi susiformavę prastus mitybos įpročius ir pasitiki mūsų visuomenės sukurtais sveikatos mitais. Sveikata nėra tėvų ar senelių dovanota. Žinoma, geri genai naudingi, tačiau dėl prastos sveikatos reikia kaltinti tik save.“ Anna Wigmore siūlė atsigręžti į Motiną Gamtą – tik tada, pasak jos, žmogus bus sveikas, nes sveikatą padeda išsaugoti neapdorotas maistas, judėjimas, mankšta ir geras poilsis. Anna Wigmore savo asmeniniu pavyzdžiu įrodė, kad pašlijusią sveikatą įmanoma atstatyti natūraliomis priemonėmis. Ji su Hipokrato dieta supažindino ne tik amerikiečius, bet ir Indijos, Švedijos, Suomijos bei Kanados gyventojus. Jos iniciatyva kai kuriose iš šių šalių buvo įkurtos sveikatinimo organizacijos. Anna visą savo gyvenimą skyrė mitybos augaliniu termiškai neapdorotu maistu tyrinėjimams, ieškojo šioje srityje naujovių ir sistemino sukauptas žinias. Annos Wigmore veikla sveikatinimo ir sunkių ligų profilaktikos bei natūralaus gydymo srityje sulaukė pasaulinio pripažinimo. Sunku išvardyti visus Annos Wigmore apdovanojimus, kuriuos ji pelnė JAV, Prancūzijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje ir kitose šalyse. Čia paminėsime tik keletą:

• 1981metais Atlanto mitybos asociacija skyrė Annai Wigmore „Pripažinimo diplomą“ už išskirtinius nuopelnus žmonijai skatinant sveiką mitybą. (CERTIFICATE OF APPRECIATION – presented by the Atlantic Nutritional Association for “Distinguished Service to Mankind Through Nutrition Education”, 1981.)
• 1980 metais Tarptautinė humanitarinė organizacija už vėžio ir kitų degeneracinių ligų gydymą pripažino Anną Wigmore dešimtmečio moterimi. (WOMAN OF THE DECADE AWARD (1970 – 1980) for “Service to the World in the Field of Cancer and Other Degenerative Diseases,” presented by the Humanitarian International Association, 1980.)
• 1979 metais J. Brown informacijos centras suteikė Annai Wigmore „Vėžio nugalėjimo apdovanojimą“ už nuopelnus gelbėjant gyvybes. (CANCER VICTORY AWARD – presented by the Arlin J. Brown Information Center “in appreciation for saving lives…” 1979.)
• 1978 metais Nyderlanduose Annai Wigmore buvo įteiktas „Karališkas ordinas“ už ypatingus nuopelnus žmogaus sveikatos apsaugos ir ekologijos srityje. (Made Lady Ann Wigmore in the Order of Chivalry by the Kingdom of the Netherlands for “distinguished achievement and noble deeds” in recognition of her outstanding work in the field of health and human ecology, 1978.)
• 1975 Masačiusetso valstijos visuomenines sveikatos centras apdovanojo Anną Wigmore  už „atradimus sveikatos srityje vartojant natūralų maistą“. (Citation Award from the House of Representatives of the Commonwealth of Massachusetts for “exemplary development of food self-sufficiency through the wise use of natural resources,” 1975.)

1994 metų liepos mėnesį kartu su savo dukra Anna Wigmore planavo atvykti į Lietuvą. Deja, tų pačių metų vasario 16 dieną Anna Wigmore žuvo apsinuodijusi smalkėmis per gaisrą Bostone. Nors Anna Wigmore nespėjo aplankyti tėviškės, jos idėjos Lietuvoje gyvuoja jau daugelį metų. 1996-aisiais lietuvių kalba buvo išleista Annos Wigmore „Kviečių želmenų knyga“, didesnių miestų prekybos centruose nuolatos prekiaujama želmenimis ir įvairiais daigais, daugelyje Lietuvos miestų veikia įvairių sulčių, taip pat ir želmenų sulčių prekybos barai, jos idėjos skinda sveikuolių klubuose.