Kvėpavimas – tai vienas iš tų žmogaus organizmo procesų, kuris nereikalauja didelių pastangų ar ypatingos kontrolės – bent jau iki to momento, kol nepradeda kankinti dusulys. Ši patologija yra susijusi su įvairiais sutrikimais įkvėpimo ir iškvėpimo metu, pakitusiu kvėpavimo gilumu ir dažnumu.

Oficialioji medicina skirsto dusulį į inspiratorinį (sutrikusi įkvėpimo fazė) ir ekspiratorinį (kyla problemų iškvepiant). Tačiau atskirti vieną nuo kito gali tik gydytojas, nes iš tikrųjų realiame gyvenime yra labai sunku susigaudyti, kokio tai tipo dusulys, tuo labiau, kad jo pobūdis neretai iš viso būna mišrus. Paprastam žmogui tai nustatinėti netgi nėra prasmės – objektyvių duomenų gaunama labai mažai.

Daug svarbiau už dusulio tipą yra jo atsiradimo priežastis. Tiesa ta, kad jų gali būti labai daug. Dusulio priepuolio metu kvėpavimas gali tapti švilpiančiu, švokščiančiu. Šalia esantys žmonės neretai ne juokais persigąsta ir nežino, ką tokiu daryti. Tačiau būna ir lėtinis dusulys – jo požymiu gali būti kvėpavimo dažnio nuokrypiai nuo normos, paviršinis kvėpavimas gana ilgą laiką – nuo kelių valandų iki kelių parų.

Dusulio simptomai

Reikia pastebėti, kad dusulys žmogui gali prasidėti staiga arba palaipsniui. Pirmuoju atveju supainioti to su niekuo kitu yra tiesiog neįmanoma – žmogui tampa labai sunku kvėpuoti, atsiranda kitų dusuliui būdingų požymių – pavyzdžiui, švokštimas kvėpuojant, kažkas panašaus į knarkimą, pakinta kvėpavimo dažnis ir gylis. Dažnai dusulio priepuolio metu žmogus negali gulėti, bando palengvinti kvėpavimą kaklo raumenimis, jį įtempia. Neretai pakinta pats kvėpavimo pobūdis – iš krūtininio pereinama į pilvinį, tačiau taip paprastai būna tais atvejais, kai ligos eiga lėtinė.

Nustatyti, kad dūsta vaikas, taip pat nėra sunku: jis pamėlynuoja, pablykšta, griebiasi rankutėmis už kaklo, mėšlungiškai ryja orą.

Lėtinio dusulio simptomus pastebėti šiek tiek sudėtingiau. Pagrindiniai iš jų – kvėpavimo pobūdžio pokyčiai (vaikai ima kvėpuoti krūtine, suaugusieji – pilvu). Taip pat pakinta įkvėpimų ir iškvėpimų skaičius per minutę. Jeigu pastebimi kokie nors nuokrypiai nuo fiziologinės normos, tai gali padėti diagnozuoti dusulį.

Kodėl gi prasideda dusulys?

Priežasčių gali būti devynios galybės, bet pasekmė visais atvejais viena ir ta pati: organizmui ima stigti deguonies, tad smegenys siunčia signalą, kad kvėpuoti reikia dažniau. Šis procesas nepasiduoda sąmonės kontrolei. Po fizinių pastangų normalus kvėpavimo ritmas normalizuojasi gana greitai (žinoma, viskas labai priklauso nuo paciento pasirengimo). Tai  pirmoji – fiziologinė – dusulio priežastis. Įveikti fiziologinį dusulį nėra sunku – pakanka reguliariai užsiimti aerobika – juk fiziškai pasirengusiems žmonėms dusulys yra daug retesnis reiškinys, be to, ne taip stipriai išreikštas.


Kartais dusulys apima dėl didelės emocinės įtampos arba ištikus panikos priepuoliui – tai antroji priežastis. Esmė ta, kad stiprus jaudulys, pyktis, nerimas ir baimė skatina išsiskirti adrenaliną. Jis patenka į kraują ir verčia organizmą per plaučius „pervaryti“ daug didesnį oro kiekį, prasideda būsena, vadinama hiperventiliacija. Dėl stiprių išgyvenimų patankėja ir širdies plakimas, sustiprėja žarnyno peristaltika. Dusulys, kylantis dėl emocijų, nėra pavojingas sveikatai, tačiau panikos priepuolių atveju (o ne šiaip ėmus dusti dėl susijaudinimo) geriau kreiptis į specialistą – psichoterapeutą, o ne taikstytis su sunkiu psichologiniu diskomfortu.

Jeigu dusulios priežastis patologinė, reikia kreiptis į gydytoją. Pagrindinės tokio dusulio apraiškos: deguonies trūkumas atliekant įprastus veiksmus ir netgi ramybės būsenoje – kitaip tariant, tokiais atvejais, kai tai ima trukdyti normaliam gyvenimui.

Dar viena dusulio priežastis – anemija, arba mažakraujystė. Ši būklė būdingesnė moterims, tačiau pasitaiko, kad vyrams taip pat ima trūkti geležies. Anemija nustatoma atlikus nesudėtingus kraujo tyrimus (kraujas imamas arba iš venos, arba iš piršto). Jeigu hemoglobino lygis per žemas, gydytojas skiria vartoti geležies papildus (ne mažiau kaip 2 mėnesius), taip pat būtina sureguliuoti mitybą. Geriausiai organizmas geležį įsisavina iš raudonos mėsos ir kepenų, o iš augalinių produktų (pavyzdžiui, granatų ir graikinių riešutų) – blogai. Kad organizmas geležį įsisavintų lengviau, reikėtų kartu vartoti ir vitaminą C.

Liaudiški gydymo metodai

Dusuliui dėl širdies nepakankamumo gydymui liaudies medicinoje naudojami du paprasti produktai – medus ir citrina. Įdėkite į indą kilogramą medaus, įpilkite dešimties citrinų sulčių. Į šį mišinį įmaišykite dešimt trintų česnako galvučių. Masę kruopščiai išmaišykite, sudėkite į stiklainį. Kaklelį apriškite marle ir siūlu. Palikite indą tamsioje ir vėsioje vietoje 24 dienoms. Gauti vaistai vartojami po arbatinį šaukštelį prieš miegą. Gydymo kursas trunka 60 dienų. Jeigu yra būtinybė, jis pakartojamas po 30–40 dienų.

Mišinys ūmiems dusulio priepuoliams gydyti: sutarkuokite pusę kilogramo svogūnų, užpilkite pusę stiklinės cukraus, 300 ml morkų sulčių, po 100 ml salierų ir burokėlių sulčių, įdėkite šaukštą medaus. Virkite puode uždengtu dangčiu tris valandas. Gautas mišinys vartojamas po valgomąjį šaukštą tris kartus per dieną prieš valgį. Jeigu yra kokių nors skrandžio problemų, geriau šį mišinį vartoti valgio metu, ir po 2 ar 3 šaukštus – priepuolio pradžioje.

20 abrikosų kauliukų branduolių nulupkite ir susmulkinkite elektriniu smulkintuvu kartu su 10 citrinų. Įdėkite pusę kilogramo medaus, kruopščiai išmaišykite ir padėkite į šaldytuvą. Vartojama po šaukštą, tusčiu skrandžiu. Gydymo kursas trunka vieną mėnesį.

40 g džiovintų gelsvių užpilkite litru vandens ir parą palaikykite. Pavirkite gautą antpilą penkias minutes, padalinkite jį į penkias dalis. Vartojama po vieną dalį prieš vakarienę. Gydymas trunka mėnesį.

Šaukštą džiovintų braškių lapų užpilkite dviem stiklinėm verdančio vandens ir užklokite kuo nors, kad ilgiau neatšaltų. Skystis išgeriamas lygiomis dalimis per dieną.

Valgomąjį šaukštą išdžiovintų ir susmulkintų ugniažolių sumaišykite su šaukštu medaus, tada užpilkite puse litro balto vyno ir virkite tol, kol liks tik ketvirtadalis buvusio skysčio. Padalinkite jį į dvi dalis – viena sunaudojama prieš pusryčius, kita – prieš pietus. Gydytis reikia visą mėnesį, kasdien. Jeigu dusulys nekankina dažnai, priemonę užteks naudoti kartą per mėnesį.