Duona: naudingosios savybės ir receptai

Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje valgo duoną, tačiau ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdienis produktas teikia jų organizmui. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) specialistai primena vartotojams gerąsias duonos savybes.

Duona kartu su kitais grūdiniais produktais ir vaisiais bei daržovėmis sudaro maisto pasirinkimo piramidės pagrindą. Tai reiškia, kad šiuos produktus rekomenduojama valgyti kelis kartus per dieną. Duona – puikus angliavandenių šaltinis, o angliavandeniai – svarbiausias energijos šaltinis. Iš jų gaunama energija turėtų sudaryti daugiau nei pusę visos paros energijos (kalorijų). Daugiausia duonoje yra polisacharido krakmolo, jis sudaro apie 30–40 proc. duonos masės.

Duonoje yra ir skaidulinių medžiagų (daugiausia jų yra grūdo apvalkale). Tai angliavandeniai, kurių neskaido virškinimo fermentai, bet skaido žarnyno mikroflora. Skaidulinės medžiagos daro didelę įtaką maisto virškinimui – gerina virškinimo trakto peristaltiką ir lemia greitesnį maisto slinkimą. Todėl geriau rinktis rupaus malimo grūdų duoną bei duoną su grūdais ar sėlenomis. Be to, duona – vertingas vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis. Daugiausia joje yra B grupės vitaminų. Šiame produkte yra nemažai kalio, natrio, chloro, fosforo. Duonoje esančias maistines medžiagas lengvai pasisavina organizmas, o vitaminai tešlos susidarant ir kepant duoną gerai išsilaiko.

Pagal tai, iš kokių miltų kepama, duona gali būti skirstoma į kvietinę, ruginę, kvietruginę arba pagamintą iš šių miltų mišinių. Ruginė (tamsi, juoda) duona gali būti šiek tiek salstelėjusi arba rūgštoka, ne tokia puri. Šioje duonoje yra daug vitaminų (vitamino E, B grupės vitaminų, folio rūgšties), mineralinių medžiagų (magnio, kalio kalcio, geležies, seleno), skaidulinių medžiagų. Kvietinė (šviesi) duona yra šiek tiek puresnė, švelnesnio skonio, joje mažiau skaidulinių medžiagų, tačiau ji – puikus energijos šaltinis.

Vienareikšmiškai pasakyti, kurią duoną – baltą ar juodą – rinktis, sunku, tačiau mitybos specialistai rekomenduoja rinktis duoną, pagamintą iš rupių miltų (dar vadinamų „viso grūdo“, „pilno grūdo“ ar „visų grūdo dalių“) ar su sveikais grūdais. Tiek ruginė, tiek kvietinė duona gali būti pagaminta iš miltų, kurie gaunami pašalinant nedidelį kiekį arba visai nepašalinant grūdų luobelių (sėlenų). Iš rupių miltų pagamintoje duonoje skaidulinių medžiagų yra tris kartus daugiau nei pagamintoje iš įprastų (baltų) miltų.

Verta žinoti:

 

  • Vienoje vidutinio dydžio duonos riekėje yra apie 0,45 g druskos. Todėl, rinkdamiesi duoną, teikite pirmenybę tai, kurioje mažiau druskos.
  • Jei kepate duoną namuose, į tešlą nedėkite druskos arba dėkite jos labai nedaug.
  • Kai kurie žmonės klaidingai mano, kad valgant duoną galima greičiau nutukti. Deja, dažniausiai tunkama todėl, kad valgoma per daug maisto produktų, kuriuose yra daug riebalų ir cukraus.


Duona su riešutais ir džiovintais abrikosais: 75 g lazdynų riešutų, 450 g viso grūdo miltų,1 šaukštelis druskos, 25 g sviesto, 75 g smulkintų džiovintų abrikosų, 1 pakelis sausų mielių, 2 šaukštai klevų sirupo arba tamsaus skysto medaus, 0,5 stiklinės šilto vandens, pienas glazūrai.

Paskleiskite riešutus ant kepimo skardos ir orkaitėje paskrudinkite. Atvėsinkite ir susmulkinkite. Persijokite miltus, sudėkite druską, riešutus, džiovintus abrikosus, sausas mieles ir sviestą. Viduryje padarykite duobutę ir iš lėto supilkite į ją klevų sirupą bei šiltą vandenį. Užminkykite tešlą. Jei reikės, įpilkite dar šiek tiek šilto vandens. Tešlą minkykite 8–10 min. Tuomet perkelkite ją į dubenį, išteptą sviestu. Uždenkite plėvele ir palikite šiltoje vietoje 1,5 val. Tešlos kiekis turi padvigubėti. Suformuokite iš tešlos rutulį, uždenkite ir palikite dar 30 min. Įkaitinkite orkaitę iki 200 laipsnių. Duonos kepale padarykite kelias įpjovas, aptepkite pienu ir pašaukite į orkaitę. Kepkite 15 min., o tada sumažinkite temperatūrą iki 190 laipsnių ir kepkite dar 15–20 min.

Naminė duona:  duonos raugas, 150 g saulėgrąžų, 150 g linų sėmenų, 150 g avižinių dribsnių,150 g kviečių sėlenų, 250 g ruginių miltų, 750 g kvietinių miltų, 100 g cukraus, 3 šaukšteliai druskos, 1 l vandens.

Visus grūdus ir raugą supilkite į dubenį ir gerai išmaišykite. Tada įdėkite cukrų, druską, miltus, vandenį ir viską išmaišykite. Kepimo formą patepkite aliejumi. Nepamirškite atsidėti raugo kitam kartui. Pilkite duonos tešlą į formą, viršų sudrėkinkite šlapia ranka. Uždenkite rankšluosčiu ir tešlą kildinkite per naktį. Iškilusią duonos tešlą dėkite į neįkaitintą orkaitę. Pirmą valandą kepkite 180 laipsnių temperatūroje, o likusias 20 min. – 160 laipsnių temperatūroje. Kol duona karšta, ją reikia uždengti rankšluosčiu ir palikti, kad atvėstų, po to išimti iš kepimo formos.

» Rašyti komentarą
» Komentarai
dusia
2021-11-29 00:44
Kepu ir valgome gardžia duonelę be jokių pridėtkų...