Tai, kad egzistuoja liga, vadinama cukriniu diabetu, žino daugelis, tačiau kol ji nepaliečia mūsų arba mūsų artimųjų, retas kuris rimčiau susimąsto apie šią ligą. Tokiu atveju gali kilti daugybė klausimų: kodėl atsiranda ši liga, kaip ją pastebėti laiku ir ar ties šia diagnoze sustoja gyvenimas?

Pateikiame atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie cukrinį diabetą. Tai padės ne tik susipažinti su liga, tačiau ir išsklaidyti visuomenėje susidariusius klaidingus įsitikinimus. 

Kas visgi yra tas cukrinis diabetas?

Tam, kad lengviau būtų suprasti apie cukrinį diabetą, pirma reikia akcentuoti, kad cukrus (gliukozė) yra pagrindinis daugelio organizmo ląstelių energijos šaltinis, o kad reikiamas gliukozės kiekis patektų į ląsteles, reikalingas „raktas“. Tas „raktas“ yra insulinas – hormonas, kurį gamina skydliaukė.

Sergant cukriniu diabetu cukraus kiekis kraujyje padidėja, tačiau organizmas nepagamina pakankamai insulino ir nors gliukozės kraujyje yra per daug, ši negali patekti į ląsteles. Taigi, be insulino organizmas negali gauti kartu su maistu reikalingos energijos. Tokia būsena labai kenkia visam kūnui ir be gydymo gali kilti daugybė komplikacijų. 

Kaip žinoti, ar aš nesergu cukriniu diabetu?

Ar sergama cukriniu diabetu nusako tam tikri išskirti simptomai, o labiausiai, jei pastebimi jie visi: 

• Sausumas burnoje, nuolatinis troškulys, dehidratacija;
•         Padidėjęs apetitas, negalėjimas pasisotinti;
•         Padažnėjęs šlapinimasis ir padidėjęs išskiriamo šlapimo kiekis;
•         Staigus svorio kritimas;
•         Padidėjęs nuovargis, silpnumas, blogas miegas;
•         Odos dangalų niežulys.

Nors šitie simptomai pastebimi ne tik sergant cukriniu diabetu, jiems atsiradus būtina kreiptis į gydytoją.

Ar visais atvejais reikia mažinti padidėjusį cukraus kiekį kraujyje? 

Taip. Iš vienos pusės, dažnai pacientai nejaučia, kad jų cukraus lygis kraujyje yra padidėjęs ir nejaučia nemalonių, anksčiau išvardintų simptomų. Bet ir tokiu atveju chroniškas cukraus lygio kraujyje padidėjimas sukelia įvairias cukrinio diabeto komplikacijas, pavyzdžiui, inkstų, širdies veiklos, akių, nervų galūnių, kojų kraujagyslių veiklos ir kitokius sutrikimus. Taigi, cukraus lygio kraujyje sumažinimas iki reikiamo kiekio padės to išvengti. 

Yra dar viena didelė problema, susijusi su tuo, kad itin tikslus cukraus lygis kraujyje lieka nežinomas nei pacientu, nei gydytojui, nes šis rodiklis paprastai padidėja vakare, o kraujo tyrimai dažnai daromi tik iš ryto. Tikrus duomenis galima nustatyti savarankiškai struktūrizuotai stebint cukraus lygį pagal aptartą su specialistu planą.

Ką reiškia „cukrinis diabetas tampa kaip gyvenimo būdas“?

Nors dažnai galima išgirsti klaidingus įsitikinimus, kad susirgus cukriniu diabetu gyvenimas sustoja, realybė visai kitokia. 

Sergant cukriniu diabetu, teisingai gydantis, taikant šiuolaikinius metodus, pacientas gali gyventi įprastą, pilnavertį gyvenimą: sportuoti, kurti šeimą, mokytis, dirbti ir užsiimti kitomis veiklomis. Taip pat sergantys I-ojo tipo cukriniu diabetu gali valgyti beveik bet kokį maistą (su viena sąlyga: savarankiškai apskaičiuojant tinkamą insulino dozę). 

Cukrinis diabetas neriboja žmogaus gyvenimo galimybių, tačiau į kasdienybę įneša tam tikrų ypatybių, kaip, pavyzdžiui, nuolatinis cukraus kiekio kraujyje stebėjimas. Vis dėlto, net ir tai šiais laikais nėra problema. 

Prisiminkite, gyvenimas išgirdus cukrinio diabeto ligos diagnozę dėl to nesustoja ir atsakingai kontroliuojant bei stebint cukraus kiekį kraujyje, išvengsite rimtų komplikacijų ir džiaugsitės ilgu, pilnaverčiu gyvenimu: https://www.mysugr.com/en/blog 

Savo cukraus kiekį kraujyje be jokių sunkumų galite stebėti savarankiškai ir visą informaciją su savimi turėti visada po ranka. Ka reikia padaryti: į išmanųjį telefoną atsiųsti programėlę mySugr, ten susikurti savo paskyrą ir automatiškai importuoti savo gliukozės kiekio kraujyje rodmenis iš Accu-Chek matuoklio.