Apie tai, kad alkoholis yra vienas iš kancerogenų, daugelis iš jūsų tikriausiai taip pat esate girdėję. Jo vartojimas gali baigtis viršutinių virškinamojo trakto segmentų vėžiu, kepenų, tiesiosios žarnos arba pieno liaukos (krūties) vėžiu. Visa tai nutinka todėl, kad acetaldehidas, pagrindinis alkoholio metabolitas, vaidina svarbų vaidmenį DNR pažeidimuose ir piktybinių navikų susidaryme.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu naudotos žmogaus ląstelės, nustatė ryšį tarp alkoholio metabolizmo (acetaldehido) ir pieno liaukų bei kepenų ląstelių DNR pažeidimų. Rezultatai buvo publikuoti žurnale „Alkoholizmas: klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai“.

Kai alkoholis ima dalyvauti organizmo medžiagų apykaitos procese, jis virsta acetaldehidu – chemine medžiaga, kuri savo struktūra panaši į gerai visiems žinomą kancerogeną formaldehidą. Eksperimentų metu buvo nustatyta, kad acetaldehidas gali sukelti DNR pažeidimus ir chromosomų anomalijas ląstelių kultūrose.

Jei kalbėtume apie didžiąją daugumą atvejų, acetaldehidas dėl fermento aldehido dehidrogenazės-2 greitai virsta acetatu, sąlyginai nekenksminga medžiaga. Tačiau dėl šio fermento trūkumo arba visiško nebuvimo organizmas negali neutralizuoti toksinio acetaldehido poveikio. Kancerogeninis acetaldehido poveikis pasireiškia netgi vartojant įprastas ir nedideles alkoholio dozes. Ar tikrai verta taip rizikuoti savo sveikata?

Alkoholis ar sveikas protas?

Atrodytų, kas per palyginimas? Deja, labai dažnai galima pastebėti vieną labai nemalonų ir visiems puikiai pažįstamą dalyką: netgi gana protingi žmonės pavartoję alkoholinių gėrimų ima elgtis visiškai neadekvačiai, pradeda krėsti įvairias kvailystes – tokias, kokios, atrodytų, blaivam žmogui ir į galvą neateitų. Kokios šio reiškinio priežastys? Kas iš tiesų vyksta alkoholinius gėrimus vartojančio žmogaus smegenyse?