Daugelis iš mūsų miegą vis dar vertina kaip bereikalingą laiko švaistymą, ir sako: „Išsimiegosiu anapus“. Žinoma, šis straipsnis skirtas visai ne tam, kad kiti galėtų pateisinti savo tinginystę, tačiau kaip bepasuksi, miego reikšmė sveikatai tikrai didelė. Jis susistemina atmintį, atkuria audinius, yra reikalingas augimui ir poilsiui, stiprina imuninę sistemą, kovoja su uždegiminiais procesais ir apsaugo nuo širdies bei kraujagyslių ligų. Argi miegoti kenksminga?

Gerai žinoma, kad kol mes miegame, mūsų organizmas dirba ir toliau. Naktį atkuriami pažeisti audiniai, gaminami hormonai ir susisteminami patirti įspūdžiai, prisiminimai – tai padeda mums mokytis ir vystytis. Beje, reikia pripažinti, kad miego metu visa tai daroma daug efektyviau, negu būdraujant.

Šiuolaikinis gyvenimo būdas ir nesveikos psichologinės tendencijos lengvai baigiasi stresais ir visais įmanomais miego sutrikimais. Jeigu visa tai tęsiasi gana ilgą laiką, tai gali tapti rimtų sveikatos problemų priežastimi. Kaip rašo Huffington Post, miego problemos gali daryti neigiamą įtaką širdies būklei ir, savaime suprantama, išvaizdai.

Žmonės, kurie miega mažiau kaip po šešias valandas per parą, taip pat tie, kurie nesugeba visiškai atsipalaiduoti gilaus miego stadijoje, atsiduria širdies smūgio ir insulto rizikos grupėje. Japonijoje buvo atlikti gamyklų darbuotojų tyrimai. Nustatyta, kad tiems darbininkams, kurie miegodavo mažiau kaip po šešias valandas per parą, per 14 metų širdies smūgio rizika išaugo 5 kartus.

2012 metais švedų mokslininkai paskelbė, kad dėl širdies priepuolių kasmet į ligonines patenka maždaug 4 % daugiau žmonių, kai persukami laikrodžiai (pereinama nuo žiemos prie vasaros laiko). Tuo periodu mūsų paros ritmas turi persitvarkyti, ir mums trūksta maždaug valandos miego. Kodėl jo trūkumas taip veikia širdies ir kraujagyslių sistemą, vis dar lieka neišaiškinta paslaptis.