Angina (arba ūminis tonzilitas) –  tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti limfadenoidinio ryklės tonzilių audinio uždegimu. Dažniausiai būna gomurio tonzilių uždegimas, kitos tonzilės įtraukiamos rečiau. Liga vystosi greitai ir užtikrintai, jai būdinga staigiai pakilusi kūno ir bendro pobūdžio negalavimai.

Sergantis žmogus gali kone valandos tikslumu nurodyti, kada jis buvo sveikas, o kada prasidėjo liga. Pacientas ima skųstis gerklės skausmais, jam iki 40 laipsnių pakyla kūno temperatūra, pradeda skaudėti galvą, padidėja limfmazgiai, parausta tonzilės (ant jų gali atsirasti baltų apnašų), ir t. t.

Priimta manyti, kad ligos priežastis yra  A grupės beta hemolizinis streptokokas. Šis mikrobas turi puikias sąlygas daugintis gomurio migdolinėse liaukose (tonzilėse), nes jose yra kišenės, kuriose mikrobai jaučiasi tarytum šiltnamyje. Vis dėlto paskutiniu metu mokslininkai labiau linksta kaltinti adenovirusus, stafilokoko bakterijas, pneumokokus ir grybelius. Ligos eiga labai priklauso nuo ligos sukėlėjo.

Gydantis anginą būtina gydytojo priežiūra. Svarbu atminti ir tai, kad gerklės skausmas, paraudimas ir bendri negalavimai gali reikšti ir kitas pavojingas infekcines ligas, pavyzdžiui, difteriją (jeigu ji diagnozuojama per vėlai, pasekmės gali būti labai liūdnos – neatmetama tikimybė, kad žmogus gali net mirti).

Kas serga angina?

Streptokokai, kaip ir virusinės infekcijos, plinta oro lašeliniu būdu. Tai reiškia, kad ligos platintoju ir šaltiniu yra sergantis pacientas. Paprastai anginai imlesni žmonės iki 30 metų, taip pat vaikai. Svarbu pabrėžti tai, kad persirgus šia liga imunitetas neįgyjamas – sirgti ja galima be galo ir be krašto.

Tačiau tai nereiškia, kad angina neišgydoma ir kad ja sergantis žmogus yra pasmerktas, kad nėra jokių būdų jos išvengti. Tai tikrai nėra tiesa. Streptokokai žmogaus organizme gali egzistuoti labai ilgai, tačiau nedaryti jam jokios žalos. Į ligos vystymąsi pastūmėja tik šaltas maistas, ledai, ledinis vanduo ir sezoniškai susilpnėjęs imunitetas.