Sauso oro išdžiovintos kvėpavimo takų (nosies, gerklės, bronchų) gleivinės – palanki terpė virusams patekti, nusėsti ir daugintis. Patekę į nosį virusai gali prisitvirtinti gleivinės paviršiuje ir užkrėsti sveikas gleivinės ląsteles – tada ir pasireiškia jau minėti peršalimui būdingi simptomai. Specialūs purškalai, naudojami virusinių ligų profilaktikai ir gydymui, padengia gleivinę apsaugine drėkinamąja plėvele, neleidžia virusams prisitvirtinti prie gleivinės. Tai padeda pagreitinti sveikimo procesą, palengvinti peršalimo simptomus ir užkirsti kelią naujoms infekcijoms bei simptomų atsinaujinimui. Vienas iš tokių preparatų – „Agovirax“. Jį galima naudoti net nėštumo ar žindymo laikotarpiu, taip pat vaikams nuo vienerių metų.

Apsisaugoti nuo gripo padeda ir skiepai. Pasiskiepyti labiausiai reikėtų žmonėms, sergantiems kvėpavimo takų, širdies ar kitomis lėtinėmis ligomis, taip pat vyresnius kaip 60 m. asmenis.

Kadangi virusai labiau kimba prie nusilpusio organizmo, šį būtina stiprinti. Priemonės visiems gerai žinomos, nors ir nelabai populiarios: apsipylimas šaltu vandeniu, fizinis aktyvumas, pakankamas buvimas gryname ore...

Ką daryti susirgus?

Su liga susidoroti turi pats organizmas – jūs galite tik apmalšinti simptomus. Pakaitinkite kojas (į vonelę įberkite druskų, garstyčių, kt.), gerkite daugiau skysčių (po gurkšnelį kitą, bet dažnai). Gerti daug yra svarbu – juk net truputį pakilusi temperatūra suaktyvina skysčių netekimą (dar ir miegodami išprakaituojate apie litrą). Be to, geriami skysčiai palengvina atsikosėjimą, suskystina nosies sekretą, padeda greičiau įveikti kosulį ir slogą.

Jei temperatūra nėra aukštesnė kaip 38 laipsniai, mažinti jos vaistais nerekomenduojama (tokia temperatūra pagreitina medžiagų apykaitą, todėl organizmas geriau kovoja su gripo ar peršalimo virusais). Kita vertus, jei labai sunkiai pakeliate net ir nedidelį temperatūros padidėjimą, ją reikia mažinti.