Nors kalendorinis pavasaris jau ant nosies, žiema iš šalies nesitraukia, o per ateinančias paras žadama arktinio šalčio banga. Ekspertai dalijasi patarimais, padėsiančiais lengviau išgyventi šalčius.
Lauke stenkitės būti kiek įmanoma trumpiau, kad išvengtumėte nušalimų
„Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos kūno vietos, galūnės, todėl labai svarbu jas tinkamai uždengti, o jei tenka ilgiau pabūti lauke, reikia judėti, nestovėti vienoje vietoje. Nušalusių vietų negalima trinti, nes šiose vietose jautrumas yra mažesnis – žmogus nejaučia spaudimo stiprumo. Priešingu atveju gali tekti kreiptis į gydytojus ne tik dėl nušalimų, bet ir dėl odos vientisumo pažeidimų. Taip pat pažeistų vietų nereiktų specialiai šildyti, oda turi atšilti iš lėto ir natūraliai, šiltoje patalpoje. Paskui rekomenduojama pasidaryti šiltas voneles, gerti šiltus gėrimus, mūvėti vilnones kojines,“ – pasakoja šeimos gydytoja Aušra Urbutienė.
Avėkite šiltus ir patogius batus, imkitės papildomų priemonių
Specialistai įspėja, kad šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, dėvėti vilnones kojines, kumštines pirštines, keliais sluoksniais vilkėti šiltus drabužius ir ausis dengiančią šiltą kepurę. Veidą reikėtų saugoti nuo skersvėjo ir žvarbaus vėjo, pridengiant šaliku. Be to, veidą galima patepti riebiu maitinamuoju (jokiu būdu – ne drėkinamuoju) kremu.
Kita problema atšalus orams – slidi kelio ir šaligatvių danga. Anot gydytojos A. Urbutienės, žiemą padidėja rankos, riešo, čiurnų sąnarių lūžių rizika. Retesni esą šonkaulių ir pirštų lūžiai. Einant slidžiu keliu svarbu avėti tinkamą avalynę, prireikus (vaikštant atokesniais takais) gali būti naudojamos ir apsaugos. Venkite neapšviestų kelių, jei yra galimybė, visada rinkitės smėliu ar druska pabarstytus takus.
Išskleistų plaučių paviršiaus plotas sudarytų 80 kvadratinių metrų. Tai maždaug pusė krepšinio aikštelės ploto
Kitas faktas
Komentarai