Ką daryti? Visų pirma, įsidėmėkite, kad negalima sėdėti per arti monitoriaus. Jeigu ekrano skersmuo – 15 colių, atstumas nuo jo iki akių turi būti ne mažesnis kaip 60–70 cm, jeigu 17 – bent 1,5 m. Maksimalus kontrastas ir apšvietimas labai kenkia akims. Padidinti jį neretai tenka dėl dulkių sluoksnio. Kasdien nuvalykite monitorių drėgnu skudurėliu arba specialia servetėle, sudrėkinta cheminiu tirpalu.

Išvengti trumparegystės, išsaugoti gerą regėjimą padeda ne tik tinkamai parinktas atstumas ir apšvietimas, bet taip pat ir įvairūs pratimai akims. Štai keli pavyzdžiai:

• Iš pradžių trumpam nusisukite nuo monitoriaus ir užmerkite akis, tada greitai 10 kartų stipriai užsimerkite, nesuraukdami vokų, o po to 10 kartų intensyviai pamirksėkite. Pageidautina, kad procedūrą atliktumėte kaip galima greičiau ir kuo plačiau atmerkdami akis.
• Užmerkite akimis ir „rašykite“ jomis aštuonetą – iš pradžių vertikalų, po to – horizontalų. Pakartokite 15 kartų.
• Pamasažuokite akių kampuose smilkinius sukamaisiais judesiais. Tiesa, svarbus vienas niuansas: dešinės rankos pirštais reikia judėti laikrodžio rodyklės kryptimi, o kairiosios – priešinga. Pakartokite 15 kartų.
• Pasisukite ir užfiksuokite žvilgsnį į toliausiai esantį tašką, o tada tolygiai pereikite prie savo nosies galiuko. Taip „šaudykite“ akimis po 10–15 pakartojimų, tris kartus per dieną. Šie pratimai labai efektyvūs ir padeda išsaugoti gerą regėjimą.

„Atsarginis aerodromas“

Biurų darbuotojai hipertonija serga 5 kartus dažniau, negu žmonės, kurie dirba kur nors lauke, gryname ore. Tai lemia trys veiksniai: hipodinamija (nepakankamas aktyvumas), netaisyklinga mityba ir padidėjęs nervinis-psichinis krūvis. Pastarasis, beje, yra pats pavojingiausias, nes kovoti su juo itin sunku.