Susigrąžinkite pėdų švelnumą: patarė, kas padės

Susigrąžinkite pėdų švelnumą: patarė, kas padės

Vaikščiojimas basomis nėra vien tik nostalgiškas nerūpestingos vaikystės dienų priminimas – tai vis labiau populiarėjanti sveikatingumo tendencija, kurios naudą patvirtina ir moksliniai tyrimai. Šis paprastas veiksmas gali turėti teigiamą poveikį kūnui ir protui: stiprinti pėdas, gerinti laikyseną ar net mažinti stresą.  Tačiau pasibaigus vasaros sezonui ir kartu dažnesniems pasivaikščiojimams basomis, verta atkreipti dėmesį į pėdų būklę – nuo dažno kontakto su žeme jos gali tapti šiurkščios ar įtrūkusios, dėl ko gali padidėti grybelio ar infekcijų rizika, pastebi vaistininkai.

 

 Viešos erdvės – infekcijų ir grybelių vieta

 

 Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės, vaikščiojimas basomis leidžia pėdoms ir kojų pirštams atlikti visą judesių amplitudę. Kiekvienas atliekamas judesys reikalauja lankstumo – žengiant žingsnį, dirba ne tik pėda ir kulkšnies raumenys, bet ir mažiausi pirštai. Be to, vaikštant basomis atliekami trumpesni žingsniai lenkiant kelius, taip sukuriant natūralią amortizaciją, kuri sušvelnina smūgius į žemę. 

 

Nors vaikščiojimas basomis turi savo privalumų, jis taip pat gali sukelti tam tikrų problemų. Vaistininkė pabrėžia, kad vaikščiojant basomis pėdose gali atsirasti įtrūkimų ir plyšimų, kurie leidžia bakterijoms ir infekciniams patogenams lengviau patekti į organizmą. Ypač atsargūs turėtų būti diabetu, neuropatija sergantys žmonės, maži vaikai, senjorai bei nusilpusią imuninę sistemą ar sutrikusią kraujotaką turintys asmenys. 

 

 „Vaikščiojimas uždarose viešose erdvėse gali būti netgi pavojingesnis jūsų pėdoms negu lauke. Baseinai, pirtys, sporto salės ir dušai – gali būti infekcijų ir grybelių dauginimosi vieta. Šios pramogos ypač populiarios pasibaigus vasarai, todėl tokiose vietose būtina dėvėti specialią avalynę, dušo šlepetes, bei atkreipti dėmesį į pėdų būklę, ar neturima žaizdelių, įtrūkimų“, – teigia vaistininkė. 

 

 Anot pašnekovės, natūralią spalvą praradę nagai – vienas dažniausių grybelinės infekcijos simptomų. Geriausias būdas apsisaugoti nuo grybelio – kuo dažniau plauti kojas antibakteriniu muilu arba naudoti specialius gaivinančius pėdų purškalus, kurie vėsina odą ir tokiu būdu neleidžia susidaryti grybelinei infekcijai. 

 

 „Kiekvieną dieną kruopščiai plaukite kojas su muilu ir šiltu vandeniu. Išvalykite visus tarpupirščius, taip neleisdami augti grybeliui ir bakterijoms, kurie gali sukelti nemalonius kvapus ir infekcijas“, – patarimais dalinasi ji. 

 

 Ypač pavojingos negydomos pūslės

 

 Kitas tykantis pavojus pėdomis – įkaitusios dirbtinės dangos: asfaltas, betoninė danga, trinkelės, ir paplūdimio sausas smėlis. Vaistininkės L. Vanagaitės teigimu, vaikščiojimas karštais paviršiais gali sukelti netgi pirmojo ir antrojo laipsnio nudegimus. Dažniausiai pėdų pažeidimo simptomai yra paraudimas, patinimas, odos lupimasis, skausmas, deginimo pojūtis ar pūslių susidarymas. Pastarosios itin pavojingos, jei yra negydomos. 

 

 „Esant karščiui, pėdos tinsta arba labiau prakaituoja, todėl oda yra labiau veikiama trinties. Dėl šios priežasties per kelias valandas gali susidaryti skausmingos ir nepatogios pūslės. Negydant pūslių, tose vietose gali pradėti formuotis nuospaudos, kurias vėliau, tikėtina, būtų sunku panaikinti“, – sako L. Vanagaitė. 

 

 Jei jau taip nutiko, kad pėdas „papuošė“ pūslės, vaistininkė pataria neskubėti jų pradurti, kad būtų išvengta infekcijos. Pažeistą vietą svarbu laikyti švarią, naudoti specialius pleistrus, pasižyminčius minkštumu, ir avėti patogią avalynę. 

 

 Be to, šiltuoju metų laiku pėdas veikia ir karštos oro sąlygos, kurios gali sukelti kraujagyslių išsiplėtimą. Anot specialistės, siekiant sumažinti dėl karščio atsiradusį pėdų tinimą, rekomenduojama laikyti kojas pakeltas aukštyn arba dėvėti kompresines kojines, ypač jei yra kraujotakos sutrikimų. Kitas efektyvus būdas sumažinti pėdų tinimą – ledo vonelės. L. Vanagaitės teigimu, į šaltą vandenį panardintas pėdas reikėtų laikyti tol, kol pajuntamas palengvėjimas.

 

 Kaip tinkamai prižiūrėti pėdų odą?

 

 Vaistininkė pabrėžia, kad reguliari pėdų priežiūra yra labai svarbi, siekiant turėti sveikas ir gražias pėdas. Vienas iš svarbiausių žingsnių yra reguliarus pėdų šveitimas, kuris padeda pašalinti negyvas odos ląsteles ir išlaikyti pėdas minkštas bei lygias.

 

 „Kartą ar du kartus per savaitę galima naudoti švelnų pėdų šveitiklį arba pemzos akmenį, kad būtų nušveistos šiurkščios vietos ir nuospaudos. Kasdien naudokite drėkinamuosius pėdų kremus ar losjonus, norint išvengti sausumo ir įtrūkimų. Geriausia naudoti produktus, kurių sudėtyje yra taukmedžio sviesto, šlapalo, alijošiaus, glicerino ar karbamido. Šie produktai giliai drėkina ir padeda sulaikyti drėgmę ilgiau“, – teigia ji. 

 

 Specialistė taip pat rekomenduoja bent kartą per savaitę pėdas palepinti atpalaiduojančiomis vonelėmis su druska, eteriniais aliejais ar netgi pienu, kad oda suminkštėtų ir pavargusios kojos atsipalaiduotų.

 

 L.Vanagaitės teigimu, procedūras atliekant namuose svarbu atsižvelgti į higieną ir saugumą. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad kai kuriuose pėdų priežiūros priemonių produktuose galima rasti rūgščių, kurios gali būti nesaugios naudoti žmonėms, turintiems atvirų žaizdų, dermatitą, egzemą ar psoriazę, diabetą, nėščioms ar maitinančioms krūtimi moterims. 

 

 „AHA rūgštys yra žinomos kaip šveičiamosios rūgštys. Jos veikia viršutinį odos sluoksnį ir suardo ryšį tarp senos, negyvos odos, ir naujos. Todėl tokias medžiagas dažnai galime rasti šveičiamųjų kaukių sudėtyje“, – sako ji. 

 

Pasak specialistės, sveiki žmonės, kurie neturi minėtų sveikatos būklių, retkarčiais gali naudoti šveičiamąsias odos priemones, kurių sudėtyje yra rūgščių. Vis dėlto, svarbu žinoti, kad dėl šių medžiagų jautrumas gali pasireikšti tose pėdos srityse, kur šveitimas nėra būtinas. 

 

 Be to, pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininkės, odos lupimosi procesas po tokių procedūrų gali užtrukti iki 10 dienų, tad reikėtų vengti šias procedūras atlikti prieš svarbius renginius ar atostogas.

Komentarai