Karčiuosiuose migdoluose – glikozidai

Migdolai – tai vienos iš naudingiausių augalų sėklų, tačiau ne riešutai, kaip daugelis juos pratę vadinti. Dėl stipraus kvapo labiausiai „prigijo“ kartieji migdolai, turintys didelį kiekį nuodingos medžiagos, kuri pašalinama tik termiškai sėklą apdorojus – kepinant, verdant ir skaldant. Nuodų kiekis – toks pat kaip ir abrikosų kauliukuose. Visi parduodami migdolai yra termiškai apdoroti, o nuodingos medžiagos pašalintos. Tuo tarpu saldžiaisiais ir plonasieniais migdolais galima mėgautis be išankstinio terminio jų apdorojimo.

Anakardžiuose – nuodingos dervos

Anakardžių riešutuose labai daug geležies, kalio, cinko, todėl jie rekomenduotini turintiems širdies problemų. Tačiau nuo medžių egzotiškuose kraštuose jų skabyti ir valgyti nevalia – sunokusio vaisiaus kevalas turi nuodingų dervų ir yra nevalgomas. Nuskintų riešutų kevalai pirmiausiai apdorojami aukštos temperatūros garais arba atidaromi specialiais prietaisais. Šių riešutų galima įsigyti tik išgliaudytų. Apsinuodijimų sukeltus negalavimus dažniausiai pajunta anakardžius apdorojantys darbuotojai.