Raudonuosiuose pipiruose – kapsaicinas

Iš viso pasaulyje yra apie 400 čili pipirų rūšių, o jų aštrumas stipriai skiriasi. Čili pipiruose yra aktyvaus chemikalo – kapsaicino, kuris ir sukelia burnoje „degimo“ jausmą. Vienas ar keli čili pipirai nepakenks, tačiau perdozavusiam žmogui gali pasireikšti pilvo skausmai, dirginimas, kartais netgi ištinka mirtis. Jei deginimas stiprus, jį numalšinti galima pieno produktais, ypač pasaldintais – ledais arba jogurtu. Čili pipirų stiebai ir lapai nuodingi. Visgi kapsaicino preparatai yra naudojami malšinant skausmą, taip pat turi antivėžinių savybių. Klasikinis Tabasco padažas yra pakankamai silpnas. Jalapeno pipiras už jį triskart „degesnis“, tačiau dukart silpnesnis už Serrano. Habanero pipiras net 140 kartų aštrumu lenkia Jalapeno, o jame esantis kapsaicinas gali dirginti odą paprasčiausiai perpjovus pipirą pusiau. Ši cheminė medžiaga tokia stipri, kad naudojama ir pipirinių dujų sudėtyje.

Grybuose ir pelėsyje – mikotoksinai

Nuodingi grybai, ant kukurūzų, žemės riešutų, miežių, kviečių, avižų, ir pupelių susidaręs pelėsių sluoksnis – pagrindiniai mikotoksinų šaltiniai. Apsinuodijimas gali sukelti įvairius negalavimus, haliucinacijas, stiprų prakaitavimą, vėmimą, pilvo spazmus, traukulius, komą ir net mirtį. Vienintelis patarimas – miške nerinkti tų grybų, dėl kurių nesate visiškai tikri. Dalis valgomų ir nuodingų grybų yra panašios išvaizdos, tačiau pastarieji kiek išsiskiria spalva, dydžiu, kepurėlės forma ir kitais parametrais. Įsigytus grūdinius produktus ir riešutus reikėtų laikyti vėsioje, sausoje vietoje, ir vartoti ne ilgiau nei keletą mėnesių. Pasaulyje žinoma apie 38 tūkstančiai grybų rūšių, apie 5 % iš jų yra nuodingi (toksiški). Mūsų krašte tokių – daugiau nei 60 rūšių.