Pilna burna kimšti pyragus ar šokoladą nėra sveika, tačiau, ar kada susimąstėte, kad galime perdozuoti ir sveikų produktų? Jie gali būti toksiški, kaupti savyje pavojingas kancerogenines medžiagas, kurių nuplauti nepavyks.

Ar bent pagalvojote, kad gražus prinokęs raudonas obuolys gali būti nuodų šaltinis? Vienas – ne, tačiau ir jo nederėtų sukrimsti viso su jame esančiomis sėklomis. Arbata iš kvepiančių pomidorų, bulvių lapelių ar šakelių – taip pat kenksmingas gėrimas.

Įvairius mityboje vartojamus augalus „persekioja“ oksalatai, glikoalkaloidai, kancerogenai, mikotoksinai, nitratai, nitrozoaminai ir kiti toksiški junginiai. Kiekvienu atveju cheminės medžiagos sukeltas kenksmingas poveikis priklauso nuo suvalgytos dozės.

Nors daugelis vegetarų ar veganų gyvulinės kilmės produktus yra linkę sieti su ligomis, o augalinės – su sveika mityba, ilgaamžiškumu ir gera savijauta, vertėtų susimąstyti, ar pastarieji tokie jau „nekalti“.

Jei lankydamiesi egzotiškoje šalyje nutarsite paskanauti šviežių migdolų ar muskatų riešutų, verčiau to nedarykite. Šviežumas gali būti ir nuodų šaltinis. Įvairių vaisių ir daržovių saugumą vartotojams užtikrina tik pramoninis jų apdorojimas.

Kukurūzų spragėsiuose iš mikrobangų krosnelių – diacetilas

Maišeliai, kuriuose sudėti spraginimui skirti kukurūzai, sudėtyje turi toksinių cheminių medžiagų, tarp jų ir perfluoro oktano rūgšties, sietinos su nevaisingumo ir vėžinių junginių atsiradimo priežastimi.

Tyrimai parodė, kad mikrobangomis šildomas maišelis išskiria šias cheminės medžiagas ir pastarosios patenka į spragėsius. Gamintojai yra pažadėję šių cheminių medžiagų atsisakyti iki 2015 metų. Taip pat teigiama, kad sviesto skonio spragėsiuose yra diacetilo – kvapiosios medžiagos, išskiriančios nuodingus dūmus, tačiau jie pavojingesni kasdien juos gaminantiems prekiautojams. Namie juos ruošiantys apie galimą žalą galėtų svarstyti, jei spragina kukurūzus bent 2 kartus per dieną pastaruosius 10–12 metų ir nesisaugo susidariusių garų.