XX a. pradžioje kilęs karas tarp oftalmologų ir Šičko-Beitso pasekėjų nesibaigė iki šiol. Galima pratimais pagerinti ir atitaisyti regėjimą ar ne – klausimas tebėra aktualus ir šiandien, kai vis daugiau žmonių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be akinių ar kontaktinių lęšių. Tačiau dėl to, kad akis vis dėlto reikia reguliariai mankštinti, sutinka visi.

Netaisyklinga sėdėsena, per ilgas televizoriaus žiūrėjimas ir darbas kompiuteriu, prastas apšvietimas ir daugelis kitų prižasčių daro neigiamą įtaką žmogaus regėjimui. Reikėtų sunerimti, jei akys ima rausti, perštėti, sausėti arba ašaroti, ir keisti savo įpročius. Jei raumenys persitempia, tai sudaro sąlygas atsirasti ir rimtoms ligoms, tačiau šios problemos galima išvengti laiku darant pertraukas ir atliekant pratimus akims.

• Pažiūrėkite 5 minutes į tolį.
• Stipriai užsimerkite ir atsimerkite. Pratimą pakartokite 6 kartus.
• Akimis brėžkite liniją iš viršaus į apačią ir iš apačios į viršų, į vieną šoną ir į kitą – tai panašu į įstrižą kaspiną (6 kartai).
• Sukite akis ratu iš pradžių į vieną pusę, po to – į kitą. Galvos sukioti nereikia. Tiesiog įsivaizduokite, kad piešiate kamuolį (6 kartai).
• Užmerkę akis kartokite trečiąjį, po to – ketvirtąjį žingsnį.
• Greitai pamirksėkite.
• Žvelkite į tolį 5 sekundes, tada tiek pat į maždaug už 30 cm esantį objektą (pieštuką, pirštą ir panašiai). Kartokite 6 kartus.
• Užsimerkę minutę švelniai pamasažuokite akis sukamaisiais judesiais ir švelniai 6 kartus paspauskite pirštais.

Tokia mankšta naudinga tuo, kad jos metu verčiami dirbti akis judinantys raumenys, o atlikti ją galite bet kur ir bet kada – net laukdami stotelėje ar sėdėdami darbe. Pratimais ne tik pagerinsite audinių aprūpinimą krauju (vadinasi, taip pat ir deguonimi bei kitomis medžiagomis), sudrėkinsite akis ir jas pamasažuosite, bet ir ilgiau išsaugosite gerą regėjimą.