Autorė – Rūta Adamonytė

Gyvename nuolatiniame skubėjime, įtampoje, dažnai nelieka laiko pabūti tyloje, įsiklausyti į save. Pasidarome patys sau svetimi. Tada ieškome, kas galėtų mums padėti susigrąžinti tą prarastą ryšį. Mūsų žodyne kuriuo nors metu atsiranda žodis „terapija“. Apie vieną jos rūšių – terapiją garsu – kviečiame pakalbėti kiek išsamiau.

Mena seniausius laikus

Muzikos naudojimas žmonių gydymui turi labai gilias istorines šaknis. Gydymas garsu buvo naudojamas senovės Graikijoje, Egipte, Kinijoje, Japonijoje, Tibete. Vis dar gyvos Sibiro, Amazonės indėnų, Afrikos tautų šamanizmo tradicijos: šamanas ritualų bei gydymo seansų metu visad naudoja būgną, varpelius, fleitą, dambrelį ir kitus instrumentus bei savo paties balsą, kurių pagalba gydo žmones ir žemę.

Raimondas Binkauskas, gongo meistras, turintis daugiau nei 13 metų patirtį kaip Garso terapijos specialistas bei mokytojas, sako: „Garso Terapija, būdama viena natūraliausių, yra ir viena seniausių žmogui žinomų terapijos rūšių. Nuo neatmenamų laikų garsas buvo naudojamas gydymui beveik visose senovės tradicijose. Šamaniškos, būgnais ir balsu atliekamos gydomosios praktikos siekia kelias dešimtis tūkstančių metų. Bet tai – ne riba. Nėra žinoma garso panaudojimo istorija išnykusiose senovės civilizacijose, tokiose kaip Atlantų, Lemūrijos ar dar ankstesnėse. Tačiau, daugelyje pasaulio sukūrimo legendų garsas minimas kaip vienas pagrindinių veiksnių“.

Jogoje tikima, kad garsas OM yra pats seniausias garsas, iš kurio kilo visi kiti garsai ir vibracijos. Jis yra kūrinijos šaltinis, iš jo kilo viskas, ką suvokiame ir jaučiame. Biblijoje taip pat randame garso pirmapradiškumo patvirtinimą. Čia sakoma: „Pirmiausia buvo žodis“.