Garso terapija

Skirtingose šalyse skirtingais metodais atlikinėję tyrimus mokslininkai priėjo tą pačią išvadą – garsai gydo. Gydo ne tik fizinį kūną, bet ir sielą. Prieš 2000 m. pr. Kr. Indijoje atsirado filosofinė ir medicininė sistema apie garso gydymo galią – Nada joga. Šiais laikais mums, vakariečiams, labiausiai pažįstamas terminas yra Garso terapija.

R. Binkauskas Garso terapiją apibūdina taip: „Garso terapija – tai terapinis garso naudojimas siekiant fizinės, psichologinės, dvasinės harmonijos ir sveikatos žmogui. Semiantis žinių iš tūkstantmečių patirtį išlaikiusių kultūrų, bei remiantis šiuolaikiniais mokslo atradimais, Garso terapija išsivystė į ypač efektyvią ir brandžią terapijos šaką. Naudojami įvairūs garsai išgaunami balsu, instrumentais, elektroninėmis priemonėmis, taip pat natūralūs gamtos garsai, gyvūnų balsai. Garso terapija, turėdama itin turtingą istorinį paveldą bei stiprų mokslinį pagrindą, tuo pačiu yra ir labai intuityvi terapijos rūšis“.

Maudynės gongo garse

Maudynės gonge, tiksliau, Maudynės gongo garse – tai Garso terapijos sesija, kai skambant gongų muzikai, tarsi maudomasi garsuose. Terminas kilęs iš angliško pavadinimo „gong bath“ (gongo vonia), kurio autorius – didysis gongo meistras Don Conreaux. Be pačių gongų, Maudynėse skamba ir kiti instrumentai. Tai ir Tibeto/Himalajų dainuojantys dubenys, ir įvairūs būgneliai, kalimbos, dambreliai, šruti dėžutė, gamtos garsus atkartojantys instrumentai ir kt.

Maudynių gongo garse metu turime galimybę priartinti save prie savęs pačių, atpažinti savyje savo tikruosius jausmus, savo tikruosius poreikius ir norus.

Šią Garso terapijos rūšį galima apibūdinti kaip pasyvią meditacijos formą, kai nereikia kažkaip susikaupti, įsitempti ar, atvirkščiai, siekti atsipalaidavimo.