Šis klausimas įprastai aktualiausias tiems, kas stengiasi numesti nereikalingo svorio arba bando palaikyti geras kūno formas. Kai kurie teigia, kad kad didesnė nei 12 valandų pertrauka tarp maitinimosi 80% sumažina lieknėjimo efektyvumą ir provokuoja kai kurių ligų vystymąsi, tuo tarpu kiti sako, kad visas vakare suvalgytas maistas keliauja tiesiai į kūną. Kas gi teisus? Ir ar aplamai šiuo klausimu yra viena tiesa?

Kodėl vakarienę verta valgyti?

Psichologiniai aspektai. Noras pavalgyti vakare – visiškai normalus. Iš tiesų, šis poreikis yra tarsi užprogramuotas. Prieš miegą organizmas bando pasirūpinti strateginėmis energijos atsargomis, kurių prireiks galimo „badavimo“ metu, taigi noras valgyti vakarais dažnai būna net stipresnis nei dienos metu. Ne šiaip sau didžioji dauguma žmonių gali labai lengvai atsisakyti pusryčių, o štai užmigti nepavalgius – jiems tampa tikru iššūkiu. Jei organizmas reikalauja – vadinasi jam to reikia. Kam priešintis gamtos dėsniams ir versti save kankintis?

Vakarinės kalorijos tokios pačios. Statistinio žmogaus energingumo pasiskirstymas visą dieną būna maždaug apylygis. Taigi, visiškai suprantama, kad organizmas reguliariai reikalauja maisto, kad galėtų tą energiją išlaikyti. Ypatingai tai aktualu sportuojantiems. Dažnai žmonės mano, kad per pietus gauto maisto pilnai pakaks pagaminti sportavimui reikalingai energijai. Taip, tai tiesa, tačiau po sporto organizmui reikės atstatyti balansą, todėl vakarienė praktiškai neišvengiama. Žinoma, vakarienei reikėtų rinktis mažiau kaloringus maisto produktus, nes ta vakare iš maisto sukaupta energija nebus tikslingai panaudota. Nepamirškite, kad organizmas turi „atmintį“. Jei kelis vakarus iš eilės versite jį badauti, jis paprasčiausiai ims kaupti atsargas kitiems galimiems badavimams. Todėl geriau valgyti reguliariai.

Nekenksmingas kiekis. Kalbant apie vakarienę, norėtume pabrėžti, kad svarbiausias ne maitinimosi laikas, o kiekis. Juk gaunamos iš maisto kalorijos turėtų būti tikslingai panaudojamos. Dietologai rekomenduoja: 25% dienos kalorijų turi būti gaunama valgant pusryčius, 55-60% - valgant pietus ir pavakarius, o 15-20% - vakarienės metu. Jei darytume prielaidą, kad per dieną žmogus suvartoja 1800-2000 kalorijų, tai vakarienei skirtame patiekale turėtų būti iki 500 kalorijų. Taip pat svarbu tai, kad valgyti reikėtų likus 2-3 valandoms iki miego.

Didesnės pertraukos kenksmingos. Europos mitybos specialistai vieningai tvirtina, kad optimalus tarpas tarp pusryčių ir vakarienės turėtų būti maždaug 9 valandos. Jei tarpas padidėja iki 12 valandų – labai išauga gastrito, vidurių užkietėjimo ir kitų skrandžio bei žarnyno sutrikimų tikimybė.

Kodėl vakarienės vertėtų atsisakyti?

Virškinimo sutrikimai. Nakties metu dvylikapirštė žarna nefunkcionuoja, o skrandis ir toliau dirba. Jei pavalgytumėte prieš pat miegą, skrandis maistą nustumtų į „miegančią“ žarną ir jis pasiliktų ten visą naktį. Tuo tarpu kepenys ir kasa toliau dirbtų savo darbą ir gamintų tulžį bei fermentus, kurie negalėtų negalėtų prasiskverbti pro užkimštą žarną, todėl užstrigtų tulžies pūslėje, o tai viena iš pagrindinių tulžies pūslės uždegimo ir akmenų susidaro priežasčių.

Nedeginami riebalai. Dienos metu energiją organizmas pasisavina daugiausiai iš angliavandenių: po kiekvieno maitinimosi išsiskiria insulinas, padedantis tuos angliavandenius suskaidyti. Naktimis insulino kiekis sumažėja, tačiau hipofazės liaukos gamina augimo hormoną, kuris degina riebalus. Vėlai pavakarieniavus, organizme pradeda skirtis insulinas, kuris duoda signalą hipofazės liaukai, kad organizmas sotus ir toji hipofazė gali ramiai ilsėtis ir nedeginti riebalų atsargų. Kitaip tariant – insulinas dirba dienomis, o hipofazė – naktimis. Jei insulinas pradeda dirbti prieš miegą, hipofazė gali ilsėtis. Tokiu būdu riebalai lieka nesudeginti.

Padeda numesti svorio. Kol žmogus miega, energija, gauta iš skaidomų riebalų, panaudojama baziniams medžiagų apykaitos procesams užtikrinti – kvėpavimui, kraujotakai, visų organų darbui ir t.t. Per valandą vyro sunaudojamos energijos kiekis yra 1 kalorija 1 kilogramui, o moters – 0,9 kalorijos 1 kilogramui. Taigi, paskaičiavus paaiškės, jog 90 kilogramų sveriantis vyras 8 valandų miego metu sudegins maždaug 140 gramų riebalų ir tokiu būdu per mėnesį numes 4,5 kg.

Didėja nemigos tikimybė. Vėlyva vakarienė trikdo melatonino gamybą. Šis hormonas reguliuoja miego ir būdravimo procesus. Beje, moksliškai įrodyta, kad nemiga – viena iš pagrindinių per didelio svorio priežasčių. Be to, esant per mažam melatonino kiekiui, didėja ir kitų ligų tikimybė.

Taigi, ką rinktis?

Valgyti vakarienę ar jos atsisakyti – individualus kiekvieno žmogaus sprendimas. Ir nepaisant visų dietologų rekomendavimų, kiekvienas žmogus geriau jaučia, ko reikalauja jo organizmas. Tačiau mes norime atkreipti dėmesį į tai, kad visi išvardinti argumentai, skatinantys nevalgyti vakarienės, turi vieną labai svarbų niuansą: vakarienė kenksminga tik tuo atveju, jei yra valgoma prieš pat miegą. Pavakarieniavimas likus 2-3 valandoms iki miego nepridės papildomų kilogramų, o streso sumažėjimas ir geresnė nuotaika – praktiškai garantuojami.

Beje, jei vakare nenorite persivalgyti, tuomet išjunkite televizorių ir kompiuterį. Birmingemo Universiteto fiziologai įrodė, kad valgant ir tuo pačiu metu žiūrint į ekraną, smegenys negali tinkamai įvertinti maisto kiekio. Taigi gavę pakankamą kiekį kalorijų vistiek jaučiamės nepavalgę ir lekiame prie šaldytuvo.