Kai pradedame laikytis kokios nors liekninamosios dietos, visada mintyse turime užsibrėžę ir kokį nors tikslinį svorį, kurį pasiekus visas mūsų gyvenimas turėtų kardinaliai pasikeisti. Tada kiekvieną mielą dieną lipame ant svarstyklių ir, užgniaužę kvapą, stebime besiblaškančią rodyklę su baime ir viltimi sužinoti, kiek kilogramų mus dar skiria nuo svajonės.
 
Bet ar pastebėjote, kad kai pagaliau pasiekiame tą magiškąjį skaičių, niekas iš esmės nepasikeičia? Šmėkšteli trumpa džiaugsmo akimirka, bet jai išblėsus mes čia pat susigalvojame naują tikslinį svorį, nes kas gi, būdamas sveiko proto, atsisakys galimybės ateityje įsisprausti į DAR mažesnio dydžio džinsus.
 
Štai kodėl gydytojai nepailsdami kartoja: dietų laikytis reikia protingai. Nes persistengti labai lengva, o tada tik spėk atmušinėti atsakomuosius smūgius – pradedant bumerangu sugrįžtančiu antsvoriu, baigiant psichologinėmis problemomis ir mitybos sutrikimais.
 
Bet tuomet kyla klausimas: ką gi daryti žmonėms, kurie nėra pakvaišę dėl dietų mados, bet nori numesti kelis kilogramus, kad būtų sveikesni ir energingesni? Į ką orientuotis tokiu atveju? Ar išvis yra toks dalykas, kaip idealus kūno svoris, kurio turėtume siekti?
 
Anot specialistų, vieno atsakymo į šį klausimą nėra. Tačiau kelios taisyklės padės orientuotis metantiesiems svorį.
 
Mokslas visko nepasako
 
Pirmasis dalykas, kurį turi įsisąmoninti su antsvoriu kovojantis žmogus, kad nėra mokslo, galinčio nurodyti, kiek jis turėtų sverti.
 
O kaipgi garsusis kūno masės indeksas, paklausite jūs? Jis, deja, pateikia tik apibendrintus duomenis.
 
Kūno masės indeksas, arba KMI, buvo sugalvotas tam, kad mokslininkai galėtų stebėti pasaulio gyventojų sveikatingumo tendencijas. Individualiems asmenims jis neturėtų būti taikomas. Ir štai pavyzdys kodėl. Jeigu mano ūgis – 165 cm, aš turėčiau sverti nuo 50 iki 68 kg, kad patekčiau į „sveiko“ KMI rėmus. Bet KMI indeksui nė motais, kad aš esu moteris ir mano sudėjimas smulkesnis, tad tas leistinas svyravimas, atitinkantis iki 30 procentų viso mano svorio, gali turėti labai neigiamų pasekmių mano sveikatai, jeigu imsiu ir priaugsiu 18 kg.
 
Dietologai atviri: jūsų KMI nesuteikia beveik jokios naudingos informacijos, jeigu nežinoma, kokį procentą jūsų kūno sudaro riebalai, kokių maistingųjų medžiagų jums trūksta, koks jūsų raumenų stiprumas. Taigi KMI nieko nepasako ir apie jūsų sveikatą. Jis neatspindi, kokią dalį jūsų kūno riebalų sudaro visceraliniai, tai yra labai pavojingi riebalai, esantys giliau, aplink jūsų širdį, plaučius, kepenis ir kitus vidaus organus, o kokią – poodiniai (jie pavojingi tik tada, kai susikaupia labai didelis kiekis) ir rudieji (laikomi naudingais, nes labai svarbūs medžiagų apykaitai).
 
Dar mažiau iš KMI naudos, jeigu esate nestandartinių proporcijų, pavyzdžiui, labai aukšti, labai žemi ar itin raumeningi.
 
Aišku, pats savaime kūno masės indeksas nėra joks blogis. Blogai tai, pabrėžia specialistai, kad jis suteikia žmonėms klaidingą saugumo jausmą: jeigu mūsų svoris atitinka KMI, įsivaizduojame esantys sveiki. Arba, tiksliau, sveikesni, nei galbūt esame iš tikrųjų.
 
Svarstyklės visko nežino
 
Kalbant apie sveikatą, vien tik kūno svoris yra menkavertis rodiklis. Anot ekspertų, apie žmogaus sveikatą jis pasako dar mažiau nei KMI – į pastarojo formulę bent įtrauktas ūgis. Vadinasi, klausimas, koks yra jūsų idealus svoris, iš esmės yra beprasmis, nes atsakymas į jį visada prasidės žodžiais „priklauso nuo...“

 
O priklauso mūsų svoris nuo labai daug dalykų.
 
Pats terminas „sveikata“ yra gana sąlyginis, nes gali būti pritaikytas daugybei skirtingų mūsų fizinės gerovės aspektų, pradedant, pavyzdžiui, širdies kraujagyslių sistemos būkle ir baigiant psichika. Tačiau jei nesigilintume į terminologiją, akivaizdu, kad didžioji dauguma žmonių mano esantys geros sveikatos, jeigu:
 
– jaučiasi energingi,
– fiziškai pajėgūs be didelių pastangų atlikti kasdienius darbus,
– aiškaus proto,
– neserga jokiomis ligomis ir tikisi tokie išlikti kiek galima ilgiau senatvėje.
 
Aišku, pasitaiko ir individualių specifinių reikalavimų sveikatos būklei. Atletai, tarkime, orientuojasi į tam tikrus fizinių rezultatų rodiklius. Lėtinių ligų kamuojami arba negalią turintys žmonės „sveikais“ jaučiasi, kai prisitaiko prie negalavimo jiems primestų apribojimų ir sugeba gyventi visavertį gyvenimą.
 
Grįžtant prie svorio klausimo, čia, pripažinkime, dažniau nugali mūsų tuštybė nei kas kita. Tai irgi nėra blogai, jei neįžengiama į fanatizmo teritoriją. Jeigu numetę tam tikrą kiekį kilogramų labiau pasitikėsite savimi darbe, būsite drąsesni intymiame gyvenime ir šiaip psichologiškai geriau jausitės, nesileiskite niekieno įtikinami, kad laikytis dietos dėl tokių priežasčių kvaila. Pakeiskite savo mitybos įpročius ir gyvenimo stilių (aišku, geriau pasitarę su išmanančiais specialistais) tol, kol būsite laimingi. Gyvenimas turi teikti džiaugsmą, o jei neteikia, darykite ką nors, kad tai pasikeistų. Tik neleiskite, kad tą džiaugsmą temdytų svarstyklių rodomi skaičiai – ne nuo jų reikia pradėti laimės ieškoti.
 
Kas iš tiesų yra svarbu
 
Ir tai tikrai ne jūsų svoris. Mielos moterys, sukluskite: jūs galite sverti „žvaigždiškus“ 50 kg, tačiau jeigu didžiosios dalies kasdien suvartojamų kalorijų negaunate iš tikro maisto, aktyviai nesportuojate 3–5 dienas per savaitę, ilgai sėdite, užuot judėjusios, naktį neišmiegate 7–9 valandų, nebendraujate su kitais žmonėmis ir nepalaikote tvirtų socialinių ryšių, nesate tokios sveikos, kokios galėtumėte būti.
 
Nesinaudokite mažais skaičiais svarstyklių skalėje kaip pretekstu kimšti greitąjį maistą užgeriant saldžiais gazuotais gėrimais ir drybsoti ant sofutės. Pamenate? Svoris neatspindi tikrosios jūsų sveikatos būklės.
 
Kita vertus, jeigu praktikuojate visus anksčiau minėtus dalykus, veikiausiai jaučiatės sveiki, net jei ir neatrodote kaip modelis. Energijoms jums turbūt užtenka visai dienai, rečiau norisi nesveiko maisto ir ypač saldumynų, jūs mielai kur nors nueinate pėstute, užuot spraudęsi per miestą automobiliu, užlipate laiptais, kol kiti laukia lifto. Jeigu norite būti visiškai tikri dėl sveikatos, apsilankykite pas gydytoją išsitirti cholesterolio kiekio kraujyje, pasitikrinti, kokių medžiagų jūsų organizmui trūksta. Bet iš esmės daugiau nieko jums nereikia.
 
Manote galintys save priskirti pastarajai žmonių grupei? Tada užlipkite ant svarstyklių ir pažiūrėkite, ką jos rodo. Sveikiname – tai ir yra jūsų idealus svoris! Nes idealus svoris – ir su tuo sutinka didžioji dalis dietologų – yra toks, kuris netrukdo gyventi sveikai, jaustis sveikai be jokių perdėtų pastangų, o tiesiog įtraukiant tinkamas mitybos, judėjimo praktikas į kasdienį gyvenimą.
 
Jeigu jums iki šio tikslo dar reikia šiek tiek paėjėti, atminkite: nerealu tikėtis visko iš karto. Gali praeiti keleri metai, kol jūsų raumenys sutvirtės, kol išmoksite pasigaminti sau tinkamą valgį ir išvis pradėsite galvoti, ką valgote, atsisakysite limonado ir kitų nereikalingų gėrimų. Gera žinia ta, kad jau per pirmuosius 12 mėnesių pradings nemenkas kiekis kilogramų – tai labai svarbu motyvacijai. Bet dar šauniau, kad ir per kitus metus turėsite malonumą stebėti, kaip tirpsta jūsų antsvoris. Dauguma žmonių net susiduria su paradoksu, kai galutinis jų svoris būna dar mažesnis nei išsvajotasis. Ir nesilaikant jokių dietų!
 
Nors mokslas šiuo klausimu neturi tvirtų duomenų, specialistai sako iš savo patirties pastebėję, jog idealus svoris yra ne konkretus skaičius, o greičiau diapazonas – maždaug 4–5 kg ribose. Ką su tuo diapazonu daryti, spręsti tik jums. Jei norite, galite lieknėti iki vienu dydžiu mažesnių drabužių, o galite pradėti lankytis sporto salėje ir užsiauginti vieną kitą kilogramą raumenų – kiekvienas idealą suvokiame skirtingai. O sveikatai tai daug reikšmės vis tiek neturės.
 
Niekas negali jums nurodyti, kiek turėtumėte sverti, – šitą išsiaiškinti teks patiems. Svarstyklės, aišku, labai naudingas daiktas, tačiau jų rodmenys neturi prasmės, jei nežinote konteksto.