Požiūris į šaldytus produktus nevienareikšmis – paplitusi nuomonė, kad juose vitaminų ir naudingųjų medžiagų praktiškai nėra. Vis dėlto pastebėtina, kad žiemą šviežių vaisių ir daržovių pasirinkimas parduotuvėse mažesnis, o ir jų kokybė gerokai prastesnė, negu vasarą. Būtent tada ir ateina laikas traukti iš šaldiklio savo atsargas.
 
Gydytojų teigimu, greitai užšaldyti vaisiai ir daržovės šaltuoju metų laiku naudingesni už šviežius. Kodėl taip yra?
 
Šaldomi tik prinokę vaisiai ir daržovės
 
Tobulėjančios technologijos padeda išsaugoti produktų kokybę, skonį ir maistinę vertę – dabar rezultatas visai kitas, nei, pavyzdžiui, prieš 20-30 metų.
 
Kadangi vaisiai ir daržovės į parduotuves keliauja nuo kelių dienų iki kelių savaičių, jie renkami neprinokę. Nokstant natūraliai vitaminų ir kitų naudingųjų medžiagų vaisiuose ir daržovėse būna daugiau, negu nokinant dirbtinai. Neprinokusioje produkcijoje vitaminų kiekis gali būti net 75% mažesnis.
 
Mokslininkai jau ne kartą tyrė, kaip skiriasi šviežios ir šaldytos daržovės. Tyrimai parodė, kad šaldytose vitaminų yra daugiau. Pavyzdžiui, austrai palygino vietinių šaldytų ir šviežių, atvežtų iš Ispanijos, Italijos, Turkijos ir Izraelio, daržovių maistinę vertę. Vietinėje produkcijoje vitaminų buvo daug daugiau, negu importinėje.
 
Jokių konservantų
 
Kadangi vaisiai ir daržovės paprastai šaldomi tame pačiame regione, kur ir buvo išauginti, juose nėra jokių konservantų. O štai su šviežiais vaisiais ir daržovėmis viskas jau kiek kitaip – kad šie ilgiau nesugestų ir transportavimo metu nesupelytų, juos dažniausiai apdoroja įvairiais preparatais.
 
Didesnė „išliekamoji vertė“

 
Šviežios daržovės transportavimo ir laikymo metu gali prarasti daugiau kaip pusę savo naudingųjų savybių. Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad parduotuvių lentynose švieži žirniai praranda 77% vitaminų (palyginimui – šaldytuose vitaminų lieka 94%).
 
Kalbant apskritai, produkto šviežumas nustatomas pagal vitamino C kiekį, ir pagal tai, kiek procentų jo buvo prarasta. Šis vitaminas labai nepatvarus – per porą dienų jo gali nelikti visai.
 
Vien daržovių pervežimas vidutiniškai trunka 7-9 dienas, o dar prisideda kelios dienos parduotuvių lentynose. Tyrimai parodė, kad per tą laiką šparaginės pupelės praranda 45% naudingųjų medžiagų, brokoliai ir žiediniai kopūstai – 25%, žirniai – 15%, morkos - 10%. Ir prarandama ne tik vitaminų.
 
Štai kodėl šaldyti produktai yra naudingesni – tiesa, tik su ta sąlyga, kad jie laikomi tinkamomis sąlygomis, nebuvo visiškai (ar dalinai) atitirpinti.
 
Kartais šaldyta – naudingiau, nei šviežia
 
Žinoma, vitaminų mažėja net ir užšaldytuose produktuose, tačiau šis procesas ne toks greitas ir kritiškas. Labiausiai sumažėja askorbo rūgšties – šaldant 30 laipsnių temperatūroje prarandama iki 15-20% (palyginimui: konservuojant stiklainiuose prarandama iki 50%, džiovinant – iki 70%). Vitaminas C labai jautrus temperatūrų pokyčiams, kiti vitaminai – ne tokie „jautrūs“: pavyzdžiui, vitamino B2 ir karotino sumažėja tik 4%, vitamino B1 – 25%, o folio rūgšties kiekis per metus iš viso nepakinta.
 
Kartais galima netgi paradoksali situacija: pavyzdžiui, šaldytos mėlynės yra naudingesnės už šviežias. Šiose uogose daug antocianinų – stiprių antioksidantų. Šaldant uogų ląstelėse susidaro ledo kristaliukai, kurių dėka antocianinai įsisavinami lengviau ir greičiau, nei valgant šviežias uogas.
 
Sunkiau apsinuodyti
 
Šaldytuose produktuose daug mažiau mikroorganizmų, galinčių sukelti apsinuodijimą maistu. Švieži vaisiai ir daržovės paprastai neplaunami, ir kol atkeliauja iki jūsų stalo, pereina per kelių žmonių rankas. Ypač pavojingi pažeisti vaisiai ir daržovės – juose bakterijos išgyvena ir dauginasi, net jei kruopščiai nuplaunate. Šaldyti vaisiai ir daržovės saugesni – žemoje temperatūroje parazitai žūsta, o bakterijos nesidaugina.