Skrydžių baimė: iš kur ji atsiranda ir kaip ją įveikti?

@ Shutterstock

Skrydžių baimė apkartina didelės dalies žmonių keliavimą, atostogas, sukelia įvairių nepatogumų, rašoma pranešime žiniasklaidai. Ir nors to priežasčių yra daugybė, tačiau kiekvienu atveju žmonėms įmanoma padėti, teigia 25 metų patirtį aviacinės psichologijos srityje turinti psichologė, VGTU ir VU dėstytoja dr. Liudmila Lobanova. 

 

„Visi dėl kažko nerimauja. Keliaujant lėktuvu nerimas atsiranda dar prieš skrydį, net nepasiekus oro uosto – norima nepavėluoti, neužtrukti saugumo patikroje ir pan. Nedidelis nerimo lygis naudingas – pagerina dėmesį, atmintį, mąstymą, kas lemia efektyvesnį problemų sprendimą. Bet nerimas nebūtinai perauga į baimę. Reikia skirti nerimo, baimės ir fobijos būsenas“, – apie skrydžių baimės ypatumus kalba psichologė. 

 

Gali sugadinti ir atostogas 

 

Anot pašnekovės, baimė yra tikro ar įsivaizduojamo pavojaus sukeliama emocija, susijusi su pastangomis jo išvengti, o fobija – stipri, nepagrįsta baimė, kurios metu stengiamasi išvengti bijomo dalyko. Baimė skristi – tai viena iš daugybės, maždaug iš 500 suskaičiuojamų fobijų, kurios susijusios su tam tikra patirtimi, kai kurie ekspertai aerofobiją susieja su klaustrofobija ir aukščio baime. 

 

„Skrydžio metu gali būti patiriama fobiška baimė, kai žmogų tiesiog sukausto, jis negali atsipalaiduoti, net kvėpuoti – tiesiog įsispaudžia į krėslą, nejuda, dažnu atveju – prakaituoja. Skrydžio metu bijantysis įsižiūri į palydovų veidus, norėdamas įžvelgti emocijų požymius – jaučia didžiulį fizinį ir psichologinį diskomfortą, kreipia dėmesį į tai, kas šiaip kasdien jo negąsdina“, – tvirtina dr. L. Lobanova. 

 

Anot specialistės, ši baimė apsunkina ir gali sugadinti ir atostogas – poilsiaujant žmogus gali džiaugtis geru oru, paplūdimiais, o grįžtant reikia vėl patirti stresą. 

 

„Bijoma neįprastų garsų, oro duobių, nes nesuprantama, kaip tai atsiranda, kenčiantiems nuo fobijos atrodo, kad tai vos ne kritimas. Tačiau skrydžio metu yra normalu tikėtis įvairių judesių, garsų ir pojūčių. Lėktuvas turi pasiekti tam tikrą aukštį, greitį. Dėl oro slėgio pokyčių gali užgulti ausis. Skrydžio metu lėktuvas patenka į turbulencijos zonas. Leidžiantis išsiskleidžia lėktuvo važiuoklė, tam tikros sparno dalys taip pat juda. Ir visa tai yra normalu“, – apie bijančiųjų išgyvenimus pasakoja pašnekovė. 

 

Aviakatastrofų bijoma be reikalo 

 

Aerofobija – gerai ištirtas reiškinys. Pasaulyje yra apie 50 centrų, kurie užsiima šios fobijos tyrimais. Iš jų 40 yra įsteigti didelių aviakompanijų, nes jie supranta, kad aerofobai – potencialūs keleiviai. Šių centrų sukaupta statistika rodo, kad skrydžių baimę gali turėti apie 40 proc. žmonijos. Kovą su skrydžių baime sunkina ir retkarčiais girdimos naujienos apie aviakatastrofas. 

 

„Skaičiuojant tikimybes nukentėti tam tikrų išvykų metu, kelionės lėktuvu vis dar yra saugiausios – tikimybė žūti skrydžio metu siekia vos vieną iš 11 milijonų. Tokia tikimybė keliaujant automobiliu – 1 iš 5000. Taip yra dėl to, nes skrydžiai yra itin reguliuojami, lėktuvai nuolat tikrinami, keleivius skraidina patyrę pilotai“, – pašnekovei antrina bendrovės „GetJet Airlines“ Airbus orlaivių vyriausias pilotas Igor Lescinskij. 

 

Norint iliustruoti skrydžių saugumą, psichologė pateikia pavyzdį, kai po 2001 metais rugsėjo 11-osios teroristinių išpuolių Jungtinėse Amerikos Valstijose daugybė šių įvykių išgąsdintų žmonių nesiryžo skristi iš Niujorko į kitus JAV miestus, net į Vašingtoną, ir pradėjo keliauti automobiliais. Dėl to žuvusiųjų keliuose itin padaugėjo – jų skaičius artėja link 40 tūkstančių, kuomet aukų skaičius prieš minėtą teroristinį išpuolį siekė apie 3 tūkstančius. 

 

Padėti gali ir technologijos 

 

Norint įveikti šią baimę pašnekovė siūlo kreiptis į specialistus, o ne kliautis kai kuriomis liaudyje populiariomis priemonėmis, pavyzdžiui, alkoholinių gėrimų vartojimu prieš skrydį, kas net gali sukelti problemų kitiems keleiviams ir personalui. Be to, skrydžio būsena ir taip yra neįprasta organizmui, o alkoholis ją dar labiau sustiprina. Taip pat nerekomenduojama gerti raminančiuosius vaistus be gydytojų konsultacijos. 

 

„Palengvinti būseną skrydžio metu gali padėti ramesnė, neerzinanti aplinka prieš skrydį, atvykimas į oro uostą laiku, kas suteikia galimybę pamatyti įprastą oro uosto darbą ir nusiteikti saugiam skrydžiui. Taip pat galima pasirinkti komfortišką vietą lėktuve, kur mažiau girdimas variklių garsas. Nesikoncentruokite į baimes – geriau paklausykite muzikos, paskaitykite knygą ar žurnalą, pasikalbėkite su pakeleiviais, užsiimkite poilsio ar dalykinių vizitų planavimu“, – patarimais dalinasi dr. Liudmila Lobanova. 

 

Anot jos, yra keletas šiuolaikiškesnių būdų, pavyzdžiui, virtualios realybės akinių naudojimas simuliuojant skrydį – tai yra veiksmingas būdas, nes suteikia 180 laipsnių apžvalgos lauką ir aktyvuoja periferinį vaizdą, kuris skatina alfa smegenų bangų pokyčius ir reguliuoja gebėjimą nusiraminti ir atsipalaiduoti. 

 

Kreiptis į psichologus nedrįsta 

 

Naudingi yra ir įvairūs mokymai, padedantys suprasti, kad skrydžių metu nereikia bijoti to, ko nėra ir negali būti. Pašnekovė paminėjo, kad pasidomėjus galima rasti paskaitų, kurias veda patyrę pilotai ir dalinasi informacija, padedančia žmonėms įgauti daugiau pasitikėjimo. Tokio pobūdžio paskaitos padeda ir tiems, kurie nedrįsta kreiptis asmeninės psichologinės konsultacijos. 

 

„Iki šiol yra daugybei žmonių nepriimtina kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos dėl turimų problemų. Be to dauguma aerofobų yra įtarūs žmonės ir dėl to gali vengti kreiptis pagalbos. Paradoksas, bet būtent dėl įtarumo ir gali išsivystyti aerofobija. Kita priežastis susijusi su vengimu -žmogus vengia visko, kas susiję su jo baimės objektu, taip pat ir aerofobijos gydymo, nes bus būtina prisiversti skristi. Būtent taip mąsto daugelis bijančių skristi. Tačiau iš esmės jie bijo ne skrydžio, o tos būsenos, kuri apima skrendant arba artėjant skrydžio laikui. Būdami įtarūs jie gali tyrinėti tam tikrų lėktuvų modelių saugumo ypatumus, aviakatastrofų statistiką, kas taip pat susiję su didesnę baime“, – teigia specialistė. 

 

Kai fobija labai rimta, yra net galimybė kartu skristi psichologui, kuris realiu laiku padeda ją įveikti. Aišku, ši paslauga nėra plačiai paplitusi, ir ne tik dėl brangumo, bet ir dėl žmonių nežinojimo, kad tai įmanoma. 

 

„Reikia suprasti ir prisiminti, kad gavus profesionalią pagalbą, žmogus mokosi kontroliuoti savo mintis, elgesį ir baimės fiziologiją. Po to skrydis nesukelia baimės. Mes neturime iš anksto bijoti to, kas dar neįvyko“, – pataria psichologė.

» Rašyti komentarą