Melisa – tai daugiametis žolinis augalas, naudojamas nuo neatmenamų laikų. Liaudyje ji vadinama bičių žole, bitžole, gumbažole ir kitais pavadinimais. Gydymo reikmėms naudojama antžeminė dalis.

Trumpas aprašymas

Medinga ir vaistinė, gali užaugti iki 30–80 cm aukščio (bet būna ir aukštesnių). Jai būdingas citrinos kvapas. Stiebas keturbriaunis, padengtas plaukeliais, žydi nuo liepos iki rugpjūčio baltais arba rausvais žiedais. Vaisius – šviesiai rudas riešutėlis.

Lietuvoje melisos savaime neauga, tačiau jos gali būti auginamos soduose ir daržuose. Šis augalas mėgsta užuovėją ir saulę, derlingą drėgną dirvą. Kad žiemą nenušaltų, patartina mulčiuoti durpėmis.

Gydomosios melisų savybės

Liaudies medicinoje melisos naudojamos kaip vaistas nuo traukulių, skausmo malšinimo ir širdies stiprinimo priemonė. Jos lėtina kvėpavimą, retina širdies plakimą, mažina arterinį kraujospūdį. Augalas puikiai tinka tiems, kurie turi virškinimo problemų, dūsta, serga astma, nemiga, isterija, podagra. Jos taip pat naudojamos ir kaip prakaitavimą skatinanti priemonė.

Kaip jau minėta, vaistinės melisų savybės žinomos ir vertinamos jau labai seniai. Jomis stiprinta širdis, gydyta nuo mikčiojimo. Žinota, kad jos mažina spazmus, slopina skausmus ir vidurių pūtimą. Melisas rekomenduodavo vartoti nusilpusiems po įvairių ligų, sergantiems migrena, nemiga, tiems, kurių lytinis aktyvumas yra padidėjęs. Moterims ši vaistažolė padėdavo (ir tebepadeda) įveikti mestruacijų skausmus ir odos bėrimus.

Kaip jos vartojamos?

Šiandien melisos gana plačiai naudojamos odos ligoms (pavyzdžiui, furunkulams) gydyti, jų nuovirais ir antpilais taip pat galima skalauti burnos ertmę arba įpilti jų į gydomąją vonią.

Melisų antpilas lėtina širdies plakimą, padeda nuo dusulio, širdies skausmų, mažina lygiųjų raumenų spazmus, gerina apetitą, stabdo vėmimą, padeda nuo pilvo pūtimo. Ši priemonė taip pat naudinga tiems, kurie skundžiasi tulžies pūslės ir inkstų skausmais. Antpilu gydomos įvairios kilmės neurozės ir menstruacijų skausmai. Kompresai dedami sergantiems furunkulioze, skystis padeda sergant dantenų, burnos ertmės uždegimais.

Iš šviežių melisų daroma arbata. Šalta ji gaivina, o karšta – skatina prakaitavimą.

Antpilas gaminamas taip: imami 2 valgomieji šaukštai smulkintų lapų arba žolės, užpilami 2 stiklinėm verdančio vandens, laikoma maždaug 1 valandą. Geriama po pusę stiklinės 3 kartus per dieną, prieš valgį.

Melisų preparatai skatina virškinimo organų veiklą. Šios vaistažolės taip pat naudojamos mikstūroms nuo traukulių. Lapų antpilas skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina skausmus, tinka sergantiems astma, peršalus, jeigu išbėrė odą, kai padažnėjęs širdies plakimas. Naudinga sergantiems mažakraujyste, taip pat tiems, kurie nori paspartinti medžiagų apykaitą.

Tinktatūra naudojama reumatinių skausmų slopinimui. Melisų milteliai tinka artrito, opų, įdrėskimų gydymui, kaip skausmą malšinanti priemonė.

Melisos liaudies medicinoje

Liaudies medicinoje tai vienas iš pačių populiariausių augalų. Jis naudojamas esant neuralgijai, melancholijai, užkerta kelią tachikardijos priepuoliams, lėtina kvėpavimą, slopina skrandžio spazmus ir skausmus.

Šis augalas labai atgaivina kvėpavimą, padeda užsikimšus kraujagyslėms. Bulgarų mokslininkai mano, kad melisos pasižymi lengvu migdomuoju poveikiu.

Seniau melisos buvo naudojamos hemorojaus, vidurių užkietėjimo, podagros gydymui, po gimdymo, nėščiųjų toksikozei arba alergijai palengvinti, siekiant, kad maitinanti mama turėtų daugiau pieno.

Receptai

• 20 g melisų žolės užpilama litru verdančio vandens. Antpilas geriamas po trečdalį stiklinės 3 kartus per dieną. Jis padeda nuo nervų ligų, jeigu dėl išgąsčio ar kokio nors išgyvenimo ėmė skaudėti skrandį.
• Viena dalis smulkintos melisų žolės užpilama keturiomis dalimis 40 % spirito (degtinės). Laikoma 7 dienas, nukošiama ir vartojama po vieną arba du arbatinius šaukštelius 3 kartus per dieną.
• Sutrinkite šviežius melisų lapus ir dėkite juos ant žaizdos – tai numalšins skausmą. Jeigu neturite šviežių, tiks ir džiovinti, tačiau juos reikia sutrinti ir pamirkyti nedideliame kiekyje verdančio vandens.
• 8 arbatinius šaukštelius smulkintos žaliavos užpilkite 2 stiklinėm verdančio vandens, uždenkite dangteliu ir laikykite valandą, kad pritrauktų. Skystį nukoškite ir vartokite po pusę stiklinės 3 kartus per dieną prieš valgį. Tą patį antpilą galima naudoti ir gerklės skalavimui.

Melisa ir grožio receptai

• Melisų ir gysločių lapus gerai nuplaukite, susmulkinkite ir sumaišykite po 1 arbatinį šaukštelį. Tai puiki priemonė nuo nuotrynų, be to, ji skatina žaizdų gijimą.
• Lygiomis dalimis sumaišykite ąžuolo žievės nuovirą ir melisų lapų antpilą. Paskalaukite šiuo mišiniu delnus po rankų plovimo – jie mažiau prakaituos.